J. Martišienės paminėjimas 05-23

 

...iš čia aš neisiu niekur! J. Martišienė

     Gegužės 23 d. rajono kultūros darbuotojai, literatai, Slavikų krašto bendruomenė susirinko paminėti šviesios atminties kultūros darbuotojos, mokytojos, poetės Janinos Martišienės 75-ųjų gimimo metinių.

     Janina Martišienė gimė 1942 m. balandžio mėn. 23 d. Slavikuose. 1967 m. baigė Vilniaus universitetą. 14 metų vadovavo Šakių rajono kultūros skyriui. Kūrybingai ir nuoširdžiai vadovavo literatų klubui „Lygumų šaltinis“. Organizavo Kalbos dienas, vadovavo sekmadieninei tautinei mokyklai Šakiuose.

    Jos gyvenimas ir kultūrinis darbas buvo neatskiriama visuma. Savo jausmus, išgyvenimus ji subtiliai išliejo poezijos posmuose. „Ėjo Janina plačiu kūrybos vieškeliu, kartais dulkėtu, bet dažniausiai viliojančiu ir kviečiančiu, niekuomet nesibaigiančiu. Posmuose ištirpusi kasdienybė, įtikina, o neretai ir užburia. Jos poezijos žemėje gyvena geras žmogus, einantis, kuriantis, nerimastingas, išliktimi kupinas... Ir stabtelėjo sekundė ties tuo dideliu keliu, kuris vedė į gyvenimą, į kūrybą, į meilę, į tikėjimą...“ Taip rašė A. Šidlauskas, palydėdamas J. Martišienės knygą „Gimtinės slenkstis“ (1999).

     Amžina – mažo ar didelio – kūrėjo svajonė būti atrastam, suprastam, priimtam. J.Martišienės gyvenimo styga nutrūko 1993 m. birželio 17 d., ji žuvo autoavarijoje.

     Pagerbti, padėti gėlių, uždegti žvakelių ją pažinoję pirmiausiai susirinko Slavikų kapinėse. Čia prisiminimais dalijosi Slavikų seniūnas Vidmantas Sprainaitis, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, slavikietė ilgametė kultūros namų direktorė Vida Jakaitienė.

     Slavikų Šv. Onos bažnyčioje aukotos Šv. Mišios. Janinos Martišienės poeziją skaitė rajono literatai, dar prisiminimais dalinosi poetė Ona Jasinskienė, Šakių viešosios bibliotekos direktorė Regina Ūsienė, rajono savivaldybės tarybos narys Bernardinas Vainius.

      Visi kalbėjusieji sakė, kad išskirtinis Janinos bruožas – mokėjimas bendrauti. Ji kiekvienam sutiktam žmogui skirdavo dėmesio – pasakydavo šiltą žodį ar subtilų komplimentą, visuomet sugebėdavo išklausyti, suprasti. Jos parašyti posmai suskambo gražiomis dainomis, kurias ir šiandien atlieka Patašinės vokalinis ansamblis. Prisiminimų popietę gražiai papildė slavikiečių Renatos Baltrušaitienės ir Auksės Kriščiokaitienės gitarų muzika, skambėjo daina pagal poetės eilėraštį „Nerimas“.

          Atminimui Šakių viešoji biblioteka išleido proginį laikraštėlį „Šaltinėlio srovė“.

          Dėkojame dukterėčiai Kristinai ir slavikietei Gintei už poetės kapo priežiūrą.

   


Daugiau foto - NUOTRAUKOS