"Atmintis gyva kūryboje" 2019-03-07

   Kovo 7d. Slavikų pagrindinėje mokykloje įvyko baigiamasis renginių ciklo "Atmintis gyva kūryboje" renginys.

Parėjo pavasaris tėviškės kloniais,

Parsinešė saulę į žemę, pas žmones. (O. Jasinskienė)

Išties. Tėviškėje jau pavasaris. Jis parėjo pas tuos, kas jo laukė ir tikėjo. Tikėjo tuo, kad tėviškė, kaip ir pavasaris, bus visada. Kad ji būtų visada ir išliktų gyva, turime ją atminti ir branginti. O atmintis gyva kūryboje. Todėl Slavikų mokykloje nusprendėme surengti kūrybos šventę. Pirmoji diena – Slavikų seniūnijos žemėlapio braižymas, kur žymėjome išnykusių vietovardžių pavadinimus. Jie dar gyvi mūsų senolių lūpose. Kališiai, Pliorišiai, Skrynupiai, Palangos pelkė, Peterodės dvaras – tai tik keli vietovardžiai, vis dar menantys ir saugantys mūsų prosenelių likimus. Antradienis – poezijos šventė, duoklė mūsų visų tėviškei. Juk tik čia ,,supasi darželis margu jurginu“, ,,aviliai pilni saldaus sotumo“, ,,kregždės giesmė ir volungės dejavimas prieš lietų“. Jie šildo mus ramiu pastovumu. Tai mūsų krašto poečių Janinos Martišienės ir Onos Jasinskienės žodžiai. Tądien jie liejosi iš širdies į širdį.Trečiadienį kaligrafiškai rašėme mūsų vietovardžius. Ši veikla tarsi sugrąžino mus į tėvų, senelių ir, žinoma, mūsų pačių gimtas vietas. Negalėjome atsistebėti , kad mūsų protėviai, kurdami pavadinimus, buvo tikrai išradingi ir šmaikštūs. Ketvirtadienį susiėję į vieną būrį pasidžiaugėme savo kūryba. Mokyklos direktorius, laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė  Renata ir bibliotekininkė Algimanta apdovanojo saldžiais prizais ir knygomis aktyviausius šventės dalyvius. Sulaukėme svečių – mūsų mielos poetės Onutės Jasinskienės. Kiek daug šviesos ir vilties jos žodžiuose. Svečiavosi ir sudargiečiai kartu su savo lietuvių kalbos mokytoja Diana Sabiene. Jie papasakojo apie Sudargo piliakalnius,menančius didingą praeitį. Skambėjo mokytojų Auksės, Skirmutės ir mokinių atliekamos dainos. Išsiskirstėme supratę, kad privalome branginti tai, ką turime kiekvienas – savo tėviškę, juk tik čia mes visada laukiami, juk tik čia skalsu paguodos.

                                                                                                    Lietuvių kalbos mokytoja A. Špokienė

  Daugiau foto - NUOTRAUKOS