Gimtinę širdy išsinešęs...

  • Spausdinti

 


Prieš šimtmečius įaugo mano

šaknys šiton žemėn,   

Ir šimtmečių juoda audra 

jų neišraus, -

Ar išdidi viršūnė

tėviškės padangę

ramią remią,

Ar ūkanose

prošvaisčių dairaus.

        Bernardas Brazdžionis

Šis posmas   ypač tinka

mūsų mielam

svečiui, garbiam žmogui,

p.Albinui Markevičiui, kuris niekada nepamiršo Lietuvos ir gimtųjų Slavikų krašto.  A. Markevičius lankėsi rudenėjančioje Lietuvoje ir  užsuko aplankyti savo Gimtinės. 

Mielai sutiko

apsilankyti mokykloje, domėjosi  mūsų   gyvenimu,

teigdamas, kad, jei bus šviesus ir pozityvus jaunimas,

tai bus ir Lietuva

gražesnė. Darbas, mokslas, doras elgesys

visada gali padėti žmogui susikurti geresnį, šviesesnį gyvenimą.A.Markevičius prisiminė ilgą ir nelengvą gyvenimo kelią, kuriuo garbingai žengdamas užsitarnavo visuotinę pagarbą ir pripažinimą. Mažai kas patikėtų, kad šitas žmogus, seniai gyvenantis toli nuo Lietuvos, gali taip puikiai, be jokio akcento, kalbėti lietuviškai, taip puikiai prisiminti gimtojo kaimo gyventojus, jų sodybas, pavardes ir vardus.  Lietuvos nepamiršta ir p. Albino vaikai: duktė Zina ir sūnus Marius. Jau pradedame laukti naujo Mariaus kuriamo filmo apie lietuvių vargus Sibire. Dėkodami už apsilankymą, linkime, kad Dangus globotų tuos, kurie daro gerus darbus savo artimui...

                                                                                        Mokyt. Virginija  Zubrickaitė