Sudėtingas darbas- gražūs pastatai...


Kovo 28 dieną mūsų mokykloje svečiavosi architektas Kęstutis Kisielius. Svečio susitikimas – pamoka buvo tikrai rimta pažintis su architektūros istorija, menu, kuris kuriamas per šimtmečius ir jo tobulėjimui nebus ribų, nes žmogus visada norėjo gyventi gražiau, šviesiau, patogiau. Architektūra – pastatų tvarkymo menas, o architektas tai pastatų skulptorius, kuriam rūpi, kad pastatas būtų ne tik patogus, bet ir gražus, derantis prie kitų pastatų, nesuardytų senamiesčio ar mažo miestelio vientisumo, nebūtų „išsišokėlis“ prie anksčiau pastatytų statinių.

 Architektas supažindino su architektūros istorija, stiliais, besikeičiančiomis statybinėmis medžiagomis, madomis, pastatų paskirtimi, kur kartais tenka pataikauti užsakovui, nes jam labiau rūpi pramoginis pastato pritaikymas negu estetinė ar išliekamoji vertė. Svečias pastatų keitimosi istoriją iliustravo pavyzdžiais nuo antikinės architektūros iki šiuolaikinių pastatų, kurių pastatyti trumpalaikiam gyvenimui. Galėjom susipažinti su netikėtų, įmantrių formų pastatais, kurie pritaikyti įvairioms funkcijoms. Teko pamatyti ir labai prieštaringai vertinamo GRAFITTI meno pavyzdžių; čia, matyt, svarbu ne kas nupiešta, bet kaip tai pateikta, atlikta, kokia to piešinio meninė vertė.

Architektas, supažindinęs su architektūros meno sudėtingumu ir subtilybėmis, tik patvirtino, kad šiam darbui reikia ne tik daug konkrečių daugelio dalykų žinių, bet ir kantrybės, valios, užsispyrimo, sėkmės kuriant ir įgyvendinant projektus. Jo suprojektuoti pastatai puošia ne vieną Lietuvos miestą. Druskininkuose, Pramogų aikštėje, galima pamatyti paminklą Mindaugui, Alytuje kartu su kitais architektais yra suprojektavęs Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią.

Tokios pažintys suteikia galimybę apsipręsti, ką mes norėtume ir galėtume veikti, žinodami, kad tam reikės labai didelių pastangų. Daugiau nuotraukų...                                             Mokyt. Virginija


 

 

Žemės diena 2014

 


   Kovo 20- ąja dieną Slavikų mokykloje buvo paminėta Žemės diena. Šį renginį skyrėme grįžtantiems paukščiams. Šventės organizatoriai šeštokai pavaizdavo paukštelių grįžimą į savo gimtuosius namus: vieniems – į inkilą, kitiems – prie vandens  ir į laukus ...  Vytenis supažindino su paukščiais keliauninkais. Šeštokai išsakė savo mintis, kaip pagelbėti šiems gyvūnams. Komisijos  nariai (devintokai Deimantė, Julius ir Ernesta) labai  gerai įvertino septintokų Luko M. ir Deimantės B. pasirodymą, įteikė diplomus. Pasiklausėme mokytojos Skirmutės vadovaujamo būrelio narių  dainos „Tarp žemės ir dangaus“. Lauke iškabinome keletą inkilėlių.
Norime palinkėti saugių namų mūsų paukšteliams! Daugiau nuotraukų...       

Biologijos mokytoja M. Liutkaitienė

 

 

 

 


 

Šimtadienis 2014


    Kovo 14 d. mūsų dešimtokai pradėjo skaičiuoti paskutiniąsias 100 dienų šioje mokykloje. Devintos klasės mokiniai, auklėtoja bei keletas mamų nuo ryto šurmuliavo salėje - puošė, repetavosi, vaišes ruošė - juk svarbi tai diena vyriausiems draugams, norisi, kad ji būtų įsimintina.

     Šventės metu skambėjo muzikiniai sveikinimai, linkėjimai. Šventės vedantieji susirūpino, kad dešimtokai gali neišlaikyti egzaminų, todėl jiems buvo surengta išankstinė egzaminų sesija.

    Pirmiausia buvo laikomas kūno kultūros egzaminas - devintokai rungėsi su dešimtokais, kurie daugiau vandens prineš į stiklinę. Po to sekė "taip ir ne" rungtis. Dešimtokai gudrūs - greitai išsiaškino, kas slypi krepšelyje. Išlaikytas ir dailės egzaminas. Nežiūrėdami į lapą, mokiniai piešė direktoriaus portretus. Neapsieita ir be technologijų egzamino - iš šiukšlių maišų buvo sukurti puikūs kostiumai :) Pasipuošę naujais rūbais, dešimtokai bandė išmokti vienos iš šventės vedančiųjų - Samantos sukurtą šokį. Padainavę bendrą dainą, dešimtokai išlaikė patį svarbbiausią - draugystės egzaminą. Poromis, naudodami po vieną ranką dešimtokai turėjo užrišti kilpeles. Ne taip paprasta kaip atrodo!
 
   Dešimtokai, tradiciškai, perdavė devintokams mokyklos raktą bei šaunų testamentą. Devintokai įteikė šimtadienio kalandorių, kad dešimtokai nepasimestų greitai bėgančiose dienose. Šimtadienio akimirkos pasiliks atsiminimuose ir nuotraukose...
 
9 klasės auklėtoja S. Mikelionienė

Teatras – dalykas rimtas...


Kovo 7 dieną mūsų mokykloje lankės du teatralai: Algis Matulionis ir Nina Marija Radaitytė – Matulionienė. Aktoriai jau susitikimo pradžioj pasakė, kad ši profesija tik iš tolo, kai žiūri filmą, stebi spektaklį, atrodo romantiška. Iš tiesų tai sunkus kūno ir proto darbas, reikalaujantis daug žinių ir gebėjimų, ištvermingo ir lankstaus kūno. Viskas greitai paaiškėjo per „apšilimo“ pratybas (taip jas pavadintų tikrieji aktoriai). Skambus ir gana griežtas p. Algio balsas sukomandavo taip pasukinėti sąnariukus, kad daugeliui pasidarė per sunku...ir toli gražu mažai kam pasisekė, o dar aktorius pridėjo: „nepadarot,kaulą prariję“, ir komandavo toliau...

   Toliau teko „praverti burnas“; kalbėti raiškiai, garsiai, išraiškingai. Bandėm skaityti posmus, kai kuriems visai neblogai pasisekė; aktorius turi gebėti būti viskuo: karalium, elgeta, vagim, šuneliu, katinu, net žvirbliu. Geriau sekės su dainom: plėšėm viską, ką mokėjom ir ką pasiūlė svečiai. Aktoriai pagyrė, kad dainuojam geriau negu kai kurios „žvaigždės“, šnabždančios į mikrofoną.

   Greit pralėkė valanda su svečiais, dalyvavę puikiai suprato, kad be žinių ir pastangų nei gražaus žodžio pasakysi, nei dainos neužtrauksi, nei į vaidinamo veikėjo kailį „neįlįsi...“ Daugiau nuotraukų  iš susitikimo čia...

Mokyt. Virginija


Džiazu skambantis susitikimas


 

Paskutinę žiemos dieną lyg pirmas pavasario ženklas į mokyklą su Artūru Noviku įsiveržė džiazo garsai. Susitikom su kompozitoriumi, dainų atlikėju, chorvedžiu A. Noviku, plačiau susipažinom su menininko veikla. Artūras,  gimęs  ir augęs muziko šeimoje, nuo vaikystės muzikavo, kūrė dainas, grojo įvairiuose ansambliuose, vadovavo chorams. Prisiminė, kad pora metų vietoj muzikos instrumento rankose laikė Kalašnikovo automatą. Grįžęs iš tarybinės armijos, vėl nėrė į muziką. Nuo 1990 metų vadovauja Jazz Land merginų grupei, kuri yra daugkartinė „Dainų dainelės“ laureatė.

   Valandai ir mums jis tapo muzikos mokytoju. Teko mušti ritmą, „tapti“ muzikos instrumentais, dainuoti, paprasčiausiai šėlti, nes džiazas yra DŽIAZAS. Tai garsas, spalvos, nuotaika, jausmai.

   Supratom, kad galėtum drąsiai jaustis džiazuojančioj draugijoj, reikia „prisijaukinti“ muziką kaip draugą. Muzika – menas, o meną reikia suprasti, tam reikia pastangų, gal ne mažiau kaip matematikai...

                                                                                                                    Mokyt. Virginija