NAUJIENOS IR ĮVYKIAI

Savaitė su Vydūnu ,,Žmogus tėvynėn tenuein per širdį“

  • Spausdinti

Šiemet sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas – Vydūnas. Kodėl toks slapyvardis -  Vydūnas? Todėl, kad jis buvo gimęs įžvelgti daugiau, nei kiti, ir mums parodyti. Vydūnas, pralenkdamas laiką, praplėtė žmogaus tobulėjimo kelius, vedančius į tautos gyvastį. Savo gyvenimu ir veikla jis parodė, kad atsakomybė už tautos likimą, vidinė atspara, moralinis tvirtumas – tai savybės, be kurių neįmanomas mūsų visų augimas ir tobulėjimas.

Įkvėpti šių prasmingų Vydūno minčių ir darbų, mes, Slavikų pagrindinės mokyklos bendruomenė, kartu su Slavikų laisvalaikio centru paskutinę lapkričio savaitę organizavome ir pravedėme renginių ciklą Savaitė su Vydūnu ,,Žmogus tėvynėn tenuein per širdį“. Jau pimadienį kibome į darbus. Kad geriau susipažintume su šia unikalia asmenybe, pažiūrėjome Editos Mildažytės dokumentinę apybraižą ,,Išminties mylėtojas“. Likusios savaitės dienos buvo skirtos kūrybinei veiklai. Penktų, šeštų klasių mokiniai kūrė sakmes apie mūsų kraštą, septintokai savo rašiniuose papasakojo apie gimtojo krašto šviesuolius, aštuntokai ir devintokai rašė samprotavimo rašinius Vydūno žodžiais ,,Dvasios augimo lygmuo yra tautiškumas. Žmogus privalo jausti ryšį su jį supančia aplinka, kalba, istorija, papročiais.“ Trečiadienį vyko integruotos dailės – lietuvių kalbos pamokos tema ,,Tautos gyvybės pagrindas yra kultūra. Gyva tauta – kurianti tauta“.  Aštuntos ir devintos klasių mokiniai savo kūrybines galias atskleidė kurdami skaidrių ciklą apie Vydūną tema ,,Tiesos ir šviesos nešėjas“.

Įdomią ir turiningą veiklą užbaigėme renginiu ,,Žmogus tėvynėn tenuein per širdį“. Skambėjo Vydūno amžininkų žodžiai apie iškilųjį mąstytoją, dainos, sukurtos pačio Vydūno. Mokyklos direktorius apdovanojo kūrybiškiausius renginio dalyvius atminimo dovanomis – knygomis.

Gražią ir prasmingą šventę vainikavo ,,Varpo“ mokyklos dramos studijos, vadovaujamos mokytojos Vilijos Meškaitienės, spektaklis ,,Kai keturiolika“. Išties pasitvirtino Vydūno žodžiai ,, Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“. Visi buvome sužavėti šauniaisiais ,,dramistais“.

Tikimės, kad tolimas ir gana paslaptingas Vydūnas mums tapo nors kiek artimesnis, o mes patys paaugome ir patobulėjome.

 Lietuvių kalbos mokytoja

Algima Špokienė