Ketvirtokai kūrė pasakas apie velnią
- Informacija
- Paskelbta Šeštadienis, 20 Vasaris 2016 12:05
Velnio turtai
Vieną kartą, seniai seniai, gyveno raudonas ir piktas velnias.
Užsimetė jis kartą maišą pinigų ir išėjo pasivaikščioti. Eidamas matė daug gražių, šakotų, aukštų medžių. Dairėsi, dairėsi, žiūri, ogi žmogelis medį kerta. Velnias priėjo ir sako:
-Ką čia veiki?
Žmogus atkerta:
- Medį kertu, kad žiemą malkų turėčiau. Padėsi man?
Velnias sutiko. Tik paprašė maišą palaikyti.
- O kuo kirsti?- paklausė velnias.
- Trenk tris kartus su uodega ir medis nuvirs.
Velnias trenkė į medį ir uodega įstrigo. Žmogelis čiupo maišą ir pabėgo.
Po kurio laiko velnias ištraukė uodegą. Nei žmogaus, nei pinigų nebebuvo. Velnias pažadėjo sau, kad po mišką daugiau neslampinės.
Jonas Čereškevičius 4 klasė.
Apsukrus valstietis
Pritrūkęs malkų, vieną popietę, apsukrus valstietis Jonas miške kirto medį. Tuo tarpu mišku ėjo velnias su maišu auksinių monetų. Išgirdo kirvio pokšėjimą ir sumanė paerzinti žmogelį.
-Labas, ir ką tik veiki, nekaip sekasi?
- Sekasi man gerai, tik nenoriu persistengti. Vėliau neturėsiu ką veikti.
-Ir aš taip moku, - pasigyrė velnias. Jonas sugudravo:
- Netikiu!
- Galiu lažintis iš maišo auksinių, kad medį vienu kirčiu nukirsiu su uodega.
Taip jie ir padarė. Velnias, kai tvojo visa jėga, uodega pastrigo ir nei pirmyn, nei atgal.
Žmogelis grįžo su maišu auksinių, malkų nusipirko ir gerai gyveno.
Monika Markevičiūtė 4 kl.
Lažybos
Vieną kartą ėjo sau velnias giria. Jis ant kupros nešėsi didelį maišą auksinių pinigų.
Staiga iš kažkur išdygo miškininkas. Jam pasidarė įdomu, ką velnias turi. Velnias miškininkui papasakojo, kad turi maišą auksinių pinigų, kuriuos išlošė lažybose. Tada miškininkas sumąstė, kaip tuos pinigus išvilioti iš kipšo. Jie susilažino, kuris greičiau nukirs medį, to ir pinigai bus. Miškininkas iškirto gilų plyšį, čiupo velnio uodegą ir įgrūdo ten.
Nieko nelaukęs žmogelis čiupo maišą su pinigais ir dingo medžių tankmėje.
Skaiva Balsaitytė 4 klasė
Velnias matuotojas
Per žalią girią ėjo velnias su maišu pinigų. Eidamas rado medkirtį medžius bekertantį. Paklausė:
-Ką čia darai?
- Kertu medžius, statysiu trobelę, - atsakė medkirtys. –tik, mąstau, ar ne per plonus kertu? Gal gali pamatuoti su savo uodega?
Velnias, nieko nelaukęs, atkišo uodegą. Medkirtys ėmė ir patraukė kirvį, taip prispausdamas velniui uodegą.
Tuomet čiupo maišą su pinigais ir nukeliavo namo. O velnią miške, su prispausta uodegą, verkiantį, paliko.
Brigita Prapuolenytė 4 klasė
Velnio pinigai
Didelėje girioje gyveno vargšas žmogus.
Vieną rytą jis išėjo į mišką kirsti medžių. Pavargęs prigulė, užmigo ir susapnavo, kaip maudosi didelėje krūvoje pinigų. Kai atsimerkė, prieš akis stovėjo storas velnias su maišu. Žmogui į galvą šovė viena mintis. Reikia nukirsti medį ir užversti jį ant velnio. Kaip tarė, taip ir padarė. Medis nukrito ne ant paties velnio, bet tik uodegą jam prižnybo. Tada velnias metė maišą pinigų ir skuodė neatsiskukdamas iš girios.
Žmogus pasiėmė pinigus ir laimingas nuėjo namo.
Gustė Rekešiūtė 4 klasė
