Eilėraščiai apie gimtinę

  • Spausdinti

 Slavikų gamta

Aš gimiau, kur ošia miškai,

Kur pievos žaliuoja ir žydi žiedai.

Kur upeliai šneka, Šešupė į tolį vingiuoja.

Ten vasaros vakarais lakštingalos suokia.


Čia vaikai laimingai dainuoja.

Bėgioja po kiemą smagiai.

Eglutės žalios linguoja,

Mokykloj jaučiuosi gerai.      

  Erlanda Kuncaitytė,

 

 

 Gimtasis kaimas

 

Pro Slavikus vingiuoja Šešupė ramiai,

Ten broliai stipruoliai dirba smarkiai.

Ant kalno stovi graži bažnyčia,

Žmonės meldžias suklupę joje.

 

Senojoj mokykloj mokintis šaunu.

Naujojoj aikštelėj pažaisti smagu.

Sportuoti ir žaisti ateis daug vaikų,

Todėl mūsų kaime gyvent malonu.            

 Grytė Baršauskaitė

 

Mano Tėvynė yra Lietuva.

Pro Slavikus teka Šešupė ilga.

Svyruoja berželiai prie lango linksmai,

Čia dirba žmonės ir mokos vaikai.    

 Vakaris Gylys

 

 Mano kaimelis

Mano kaimas nedidukas,

Ošia miškas, čiulba paukščiai,

Krykštauja linksmi vaikai,

Grybauja jie smagiai.

 

Mes nenorim išvažiuoti,

Čia kaimelis nuostabus.

Dirbsim, plušim, kiek galėsim,

Brangios Lietuvos nepaliksim.   

 Justė Bendikytė

 

 Slavikai

 Įsikūrę čia Slavikai

Ant Šešupės kranto.

Daugel metų jie čia stovi,

Sunkaus vargo matė.

 

Miškai čia stiprūs lyg Dievo žodis

O gamta – nuostabiai graži.

Kaip smagu visiems čia gyventi,

Nes žmonės – draugiški ir geri.  

   Laura Romikaitytė

 


Mano gimtasis kraštas – pats gražiausias.

Vaikai draugiškiausi, o žmonės – darbščiausi.

Mano gimtinė šviečia, kaip auksinė gėlė,

Kaip fontano vanduo subėga.      

 Gustas Šakaitis

 

Slavikai

Gyvenu aš prie gražios Šešupės

Ir ją matai kiekvieną dieną.

Nors mano kaimelis labai mažas,

Bet jį myliu labiau už viską.


Mokykloje man labai smagu,

Nes čia mylima esu.

Visus žmones gerbiu

Ir jiems padėti skubu.  

   Ema Rakauskaitė

 

 

Gimtinė

Mano kaime teka Šešupė,

Ji labai labai graži.

Mano gimtinė daili,

Žmonės čia linksmi.

 

Protėviai gynė Lietuvą narsiai

Negailėjo jie jėgų.

Daug vargelio prityrę

Brangina Lietuvą kartu.   

Greta Murauskaitė

Gimtasis kraštas

Gimtojo krašto pamiršt negaliu,

Brangiausia širdy ką turiu.

Gimtąjį kraštą myliu

Ir niekur išeit negaliu.

 

Ten toli Šešupė vingiuoja gražiai.

Netoliese bažnyčia stovi ramiai.

Visus šilus ir miškus žinau,

Visas upes išbraidžiau.

 

Rymo mokykla sena.

Palinkusios liepos jai moja slapčia.

Mokyklą globoja Geradarys,

Jis nuoširdus, geras ir mylintis.  

 Silvija Intupaitė