Sakmės
- Informacija
- Paskelbta Ketvirtadienis, 27 Rugsėjis 2012 13:24
Kodėl ežys spygliuotas?
Kitados ežio kailis buvo švelnus tarsi avies vilna. Bet štai kas nutiko vieną ramų vakarą.
Ežys dalyvavo savo gero draugo kiškio Skeltalūpio vestuvėse. Tai iš jų ir tipeno namo. Krepšelyje nešėsi lauktuvių – šokoladinio pyrago gabalą. Pakelės krūmyne snaudė velnias. Jis užuodė skanėsto kvapą ir staiga išpuolė iš tankmės. Ežys labai išsigando, net švelnus kailiukas pasišiaušė. Velnias pyragą pagriebė ir nurūko į krūmyną, o ežys taip ir liko pasišiaušęs.
Seniau ežiukas buvo plikas. Kartą jis išėjo grybauti. Buvo ankstyvas rytas, ir eglė, po kuria ežiukas aptiko daug šilbaravykių, dar snaudė. Grygautojas iš džiaugsmo, kad rado grybų, sušuko ir išgąsdino eglę. Toji iš baimės taip sudrebėjo, kad aštrūs spygliai pabiro ant ežio ir susmigo į nugarą. Supratęs, kad spygliai gali būti naudingi, ežiukas juos pasiliko sau. Ir šiandien juos tebenešioja.
Po pamiškėje kėpsančiu kelmu gyveno ežiukas. Jam labai patiko bidzinėti po šalia esančią pievelę, bet tai daryti trukdė įkyrus avinas. Ežys buvo siuvėjas, todėl nuo avino nutarė apsiginti aštriomis adatomis. Ir jam pavyko. Todėl dabar visi ežiai kur beeitų nešasi su savimi ant nugaros adatų glėbį.
Kodėl avino riesti ragai?
Dievas sukūrė daug žvėrių. Visiems patiko jų išvaizda, o vienam avinui – ne. Jis užsimanė tokių ragų kaip velnio. Šis aviną pamokė:,, Būk toks piktas ir nedoras kaip aš ir tau išaugs ragiukai“. Avinas nesutiko ir velnio pamokymų neklausė. Nors ir nepatenkintas išvaizda jis darė tik gerus darbus. Dievas įvertino jo gerą širdį ir papuošė aviną dideliais riestais ragais.
