SLAVIKŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS ĮKŪRIMO ISTORIJA



  Slavikų apylinkėje pirmoji mokykla įsikūrė carinės priespaudos metais (maždaug 1870 m.) Pastatą, kuriame buvo mokykla vadino „daraktoryne“. Klasė buvo nedidelė, neturėjo mokyklinių suolų, rašė ant lentelių, vadinamų grife. Pirmasis mokytojas šioje mokykloje buvo Dabužinskas  Mokė tik rusiškai, buvo keturi skyriai. Pamokų būdavo daug, sakoma, kad iš mokyklos grįždavo tik vakare. Mokslas nebuvo privalomas, kas norėjo, tas mokėsi. Turtingųjų vaikai mokyklą galėjo lankyti kasdien, o neturtingi lankė tik žiemos metu. Rudenį ir pavasarį turėjo ganyti buožių gyvulius. Į mokyklą ateidavo iš toli: vieni atvažiuodavo 15 kilometrų, kiti išsinuomodavo butą. Daugiausia mokėsi tik berniukai, nes buvo manoma, kad mergaitėms mokslas nereikalingas. Pvz. 1901 m. iš 40 mokinių buvo tik 5 mergaitės. Nuo 1900 m. daraktorynėje dirbo mokytojas Stalioraitis.  Jis buvo griežtas, labai reiklus. Jo mokinys - Slavikuose dirbęs gydytojas Povilaitis. 

  Vietiniai gyventojai, kaip ir visoje Lietuvoje, priešinosi tautiniam engimui ir reikalavo, kad būtų įvesta lietuvių kalba į valstybines mokyklas. Caro valdžia nepaisė reikalavimų, todėl lietuviškai pradėta mokyti slaptai. Iš liaudies tarpo atsirasdavo žmonių, kurie sugebėjo mokyti lietuviškai skaityti ir rašyti. Jie (šie mokytojai ) buvo vadinami   daraktoriais. Mokė ne nuolatinėje vietoje, o keliaudavo kas savaitę į kitą kiemą pas savo mokinius. Mokė iš maldaknygių. Įsirengdavo slėptuvę, nes užpuolus policijai, reikėdavo skubiai viską paslėpti. Vienas žymiausių Slavikuose daraktorių buvo Markuza. Tuo laiku buvo daug neraštingų žmonių. 1904 m. buvo panaikintas spaudos draudimas.


  Didžiojo karo metu mokykla sudegė. Vėliau įsikūrė 
buvusio valsčiaus patalpose. Mokytoju dirbo Audrius Pūdymaitis. 1937 m. įsisteigė penktas skyrius,o sekančiais metais- šeštas. Mokyklos vedėju dirbo A. Pūdymaitis, mokytojai: Stanaitytė, Katiliūtė, Mamaitytė.  (1 nuotrauka)

  Buržuaziniais metais įsisteigė kita pradinė mokykla Žiūriuose pas Damušį. Čia dirbo mokytojas Juoziuvaitis. Paskui ši mokykla persikėlė pas Simoką, mokė mokytojas Gudavičius, vėliau mokytoja Baukaitė, dar vėliau-Miliauskas.1928 m. ši mokykla persikėlė pas Dvylį. Mokytojai nuolat keitėsi. Dirbo: Gružiuskaitė, Mačiulaitienė, Vasiukevičiūtė, Statkevičiūtė, Stulgaitis. Mokinių daug, nes jau buvo privalomas-1-4 skyrius. Kai kuriais metais mokydavosi net iki 60 mokinių.  (Papasakojo: Pučiuliauskas, Stepšys, Dvylienė, Švelnienė) (2 nuotrauka)

  Karo metu  1944 m. rudenį ir 1945m. pavasarį mokyklos nebuvo. Tik 1945 m. rudenį mokyklą atidarė Kališiuose pas Samajauską ir Žiūriuose - Dvylynėj. Kališiuose dirbo mokytoja Mamaitytė, o Žiūriuose mokytoja Gylytė Pranė. Mokyklinius suolus ir lentą parvežė iš Kaliningrado srities (Šilėnų). Suolai buvo keturviečiai su atverčiama sėdyne. Ilgą laiką jie buvo naudojami Žiūrių pradinėje mokykloje. 1951 m .buvo atidaryta 5 klasė pas Jokubaitį , priklausanti Kidulių septynmetei mokyklai .Dirbo mokytoja Jurevičiūtė. Žiūrių pradinėje mokykoje tuo laiku dirbo Prasauskai., o nuo 1952 m. – Mureika .


1952 m.  atsidarė Slavikuose 6 klasė pas Gustaitienę  Tuo laiku pradinėje mokykloje dirbo Baranauskienė, Baltrušaitienė, Baužaitė. Septynmetėje pradėjo dirbti Viliušytė Elė, Žimaila Juozas. Iki 1954 m. Vytas Stulgaitis dirbo septynmetės mokyklos direktoriumi.1953 m pradinės mokyklos abu komplektai buvo pas Kriščiūnienę Dirbo Baužaitė ir Baltrušaitienė. 

  1952-1953 m.m. mokykloje veikė mičiurininkų, fizkultūrininkų, saviveiklos būreliai ir rateliai. Mičiurininkams vadovavo E. Viliušytė. Klasėse mokėsi po 27-28 mokinius, pažangumas žemas. Gerai dirbdavo saviveiklininkai: kiekviena klasė paruošdavo po 2-3 viešus vakarus per metus. Sporto aikštelės nebuvo, užsiėmimai vykdavo pamiškėje, ant kelio. (3 nuotrauka)

  1953-1954 m. išleista pirmoji Slavikų  septynmetės mokyklos laida. Darbo sąlygos mokykloje buvo sunkios, trūko priemonių, patalpų, mokytojai pertraukų metu turėdavo skubėti į kitą mokyklos pastatą.

 1954-1955 m. m. direktoriumi buvo paskirtas Bajorinas, o po pirmojo ketvirčio- Mykolaitytė (Bajorinas išvyko) .1955 m. septynmetė mokykla išsikėlė į Degutlaukį- buvusios urėdijos patalpas. 

  Sekančiais metais direktoriumi paskirtas Misevičius. Mokytojai: Austrevičiūtė, Baltrušaitienė, Šukienė, Misevičienė, Žimaila, Gustaitytė,. Pradinėje dirbo Dumčiuvienė, ir Pažereckaitė. 1957-1958 m.m. direktoriumi dirbo Juozas Žimaila .Atsikėlė nauji mokytojai: Vizgirdaitė, Karaliūtė, Smailytė.

  1959-1960 m. m. prie septynmetės buvo atidaryta aštunta klasė. Dirbo mokytojai: Skaisgiris, Skatikaitė, Duobaitė. Mokslo dalies vedėja buvo Vizgirdaitė. Tačiau po mėnesio laiko 8 klasė buvo uždaryta. Prie septynmetės su 1-4 klase dirbo mokytoja N. Karaliūtė. Atsidarė nauja pradinė mokykla pas J. Šukį, ten dirbo mokytoja E. Šukienė. Septynmeteje mokykloje atidarytas internatas- auklėtoja dirbo D. Duobaitė.      

  1961-1962m.m.- paskutinieji metai, kada visos septynmetes mokyklos pradėtos performuoti į aštuonmetes mokyklas. Didelė reforma vyko Slavikuose. Buvusi mokykla ir ūkinis pastatas nugriauti. Iš naujų rąstų,  kartu panaudojant ir senų pastatų medieną ,buvo pasiruošta darbams.

  1962m. vasarą prasidėjo naujos mokyklos statyba patogioje vietoje, prie vieškelio, Slavikų gyvenvietėje. Mokyklos direktoriumi tuo metu dirbo Juozas Žimaila.  Liepos mėnesį baigė mokyklos pastatą, pradėjo vidaus įrengimo darbus. Buvo organizuojamos mokinių ir mokytojų talkos.(4 nuotrauka)

  101 mokinys 1962-1963 mokslo metų rugsėjo pirmąją atėjo  į naujosios mokyklos erdviais ir šviesiais klases. Dar visą rudenį vyko klasių įrengimo darbai, o  kai kurių sienų tinkavimas buvo atidėtas sekančiai vasarai.  Lapkričio mėnesį baigta salės statyba.

1963m. pavasarį buvo tvarkoma mokyklos aplinka, įrengtos tinklinio ir krepšinio aikštelės, mokinių jėgomis įruošti bėgimo takai. Labai pagerėjo fizinės kultūros pamokų lygis. 1963 m. mokyklos krepšinio komanda iškovojo trečią vietą aštuonmečių mokyklų tarpe.(5 nuotrauka)   Naujose patalpose suaktyvėjo būrelių veikla. Dirbo mokytojos: Auštrevičiūtė (pionierių vadovė), D. Margelytė (dėstė praktikos darbus ir chemiją), jauniesiems gamtininkams vadovavo mokytoja N. Karaliūtė. Mokyklos sklype pasodinta apie 600 sodinukų, užveistas sodas (15 obelų, vyšnaičių, vaiskrūmių). Visas priešmokyklinis sklypas apsodintas medeliais, gamtininkų sklypas aptvertas tvora. 

  1963-1964 m.m.  mokykloje didelis dėmesys skiriamas meno saviveiklai. Veikė šokių būrelis. Aktyviausi ir geriausiai besimokantys mokiniai  buvo  8 klasėje. (6 nuotrauka iš dešinės priekyje apylinkės pirmininkas Jonas Šukys, viduryje- mokyklos direktorius Juozas Žimaila, trečia iš kairės- klasės vadovė D. Margelytė)

  Nuo 1967-1968 m.m. Slavikų mokyklos direktore paskirta

G.Ciplijauskienė, buvęs mokyklos direktorius J. Žimaila išvyko gyventi į Kapsuką (dabart. Marijampolę). Šiais metais didelis dėmesys buvo kreipiamas mokinių estetiniam auklėjimui. Pradėtos organizuoti bendros mokinių ir tėvų išvykos į Kauno teatrus (per metus aplankyti  7 spektakliai), mokykloje lankėsi Klaipėdos dramos teatro artistai, pertraukų metų mokytojai vesdavo pokalbius mokiniams apie elgesio kultūrą, meną, įžymius žmones. Pagerėjo mokinių pažangumas. (6 nuotrauka)


  1969-1970 m.m. buvo ruošiamasi visą vasarą  .Mokykloje vyko kapitalinis remontas: išgriautos senosios krosnys, jų vietoje pastatytos naujos, mokykla iš vidaus visa perdažyta, naujai apipavidalinti stendai, pagaminta naujų vaizdinių priemonių Sustiprėjo internacionaliniai ryšiai. Mokytojos Duobaitės vadovaujama klasė susirašinėjo net su 7 respublikų vaikais, keitėsi suvenyrais, dovanomis. Didelis dėmesys buvo skiriamas mokinių žinių kokybei.  Mokyklos pažangumas šiais mokslo metais siekė 96,7%. Mokyklą baigė 17 aštuntos klasės mokinių.( 7 nuotrauka ) 



                                                                                      Mokytojai dirba visuomeninį darbą. Direktorė G. Ciplijauskienė skatina mokytojus ir pati mielai dalyvauja pagyvenusių žmonių šokių ratelyje, vaidina dramos būrelyje. Aktyvi saviveiklininkė- mokytoja E. Šukienė. 1970 - 1971 m m .iš mokyklos išvyko daug mokytojų:                   D. Margelytė - Domeikienė, E. Akelaitytė - Bindokienė, G. Žurauskaitė, R. Kuncaitytė, V Zigmantienė. Į mokyklą atvyko dirbti nauji mokytojai.          ( 8 nuotrauka ) 

  Buvo uždaryta Žiūrių pradinė mokykla. Į Slavikų aštuonmetę persikėlė mokytojas P. Mureika. Pradėjo dirbti G. Bracaitė, V. Švedaitė, A.Valaitytė. Antraeilėse pareigose dirba metodinio kabineto vedėjas V. Dzedulionis. Jis mokykloje stacionariai įtaisė kino aparatūrą, pamokose aktyviai buvo naudojamos techninės priemonės.


1972-1973 m.m. pradėjo dirbti A. Žilaitytė, lietuvių kalbos mokytoja - A. Strakauskaitė. Mokykloje suaktyvėjo internacionalinis darbas. Mokyklą baigė visa eilė gabių mokinių, gerų visuomenininkų: N. Šukytė- geriausia mokyklos skaitovė, R. Kazlauskaitė- gera sportininkė, G. Jokšaitė- gera mokinė. Mokslo metus mokykla užbaigė 98,8% pažangumu, toliau siekė vidurinio išsilavinimo-84,7%  , 24.3%  mokinių mokslo metus baigė be trejetų.

1975 m. pirmą kartą mokyklos istorijoje Slavikų konsultacinis punktas išleido pirmąją vienuoliktokų laidą (16 žmonių). 

( 9 nuotrauka ) 

1976 m. pradžioje buvo sujungti Slavikų ir Šilgalių kolūkiai. Slavikų kolūkiui pradėjo vadovauti pirmininkas V. Juonys. Kolūkio administracija šefavo mokyklą, mokiniai tik per vieną 1976m.  vasarą aplankė Šakių rajoną, Kauną, Vilnių, Trakus.

1976 -1986m. . Slavikų mokyklos direktore dirba Aldona Kepalavičiūtė. 

1986 -1987 m.m. pradėjo 119 mokinių. Direktoriumi pradeda dirbti Juozas Rakickas, pavaduotoja - JulijaTrepėnaitienė., atvyksta daug naujų mokytojų. Pradinių klasių: V.Rakickienė, J. Marcinkevičius, darbą pradedantys mokytojai: B. Miškinytė, R, Kartel, metų eigoje  - L. Kavaliauskaitė, L. Mockevičienė.

  Geranoriškai padedant Slavikų kolūkiui buvo pagaminti nauji stendai, įsigyta nemažai sportinio inventoriaus, įrankių dirbtuvėms. 1987 m. atliktas kapitalinis mokyklos interjero ir eksterjero remontas.

(Panaudota albumo „Slavikų mokyklos įkūrimo istorija“ medžiaga rinkta  Slavikų mokyklos mokytojų ir mokinių.)

 

Parengė: vyr. pradinių klasių mokytoja, mokyklos bibliotekininkė V. Rakickienė

 


 

     MŪSŲ MOKYKLA

 

skiriama pirmosios Slavikų mokyklos

135 – ių metų sukakčiai

 

Dar neskambėjo daktaro V.Kudirkos „Varpas“, o Šešupės pakrantėse pirmąsias pėdas mynė knygnešiai, kai 1870m. Slavikų krašte buvo įkurta pirmoji mokykla.

 

 MOKYKLOS ISTORIJA

  Slavikai turi labai seną istoriją, siekiančią XVI a. pradžią. XV a. čia dar tyvuliavo pelkynai, šlamėjo girios, kurias kertant buvo atkovoti dirbamos žemės plotai.

  XIX amžiaus antroje pusėje veikė Slavikų parapijos mokykla, bet joje buvo mokoma lenkiškai. Mokykloje lenkų kalba buvo privaloma ir vienintelė leidžiama. Būdavo lentelė su užrašu „Osiol“, ir kai kas kalbėdavo lietuviškai, tas gaudavo nešioti tą lentelę. Kas ją turėdavo, tas užkalbindavo kitus, jos neturinčius ir, kai užkalbintasis ištarda-vo lietuvišką žodį, tuojau be formalumų gaudavo lentutę ir pareigą ją nešioti.

  1870m., carinės priespaudos laikais, parapijinės mokyklos buvo uždarytos ir įkurta valdiška Slavikų mokykla, kurioje jau mokė rusiškai. Pirmasis mokytojas – Dabužinskas. Ne visi vaikai galėjo mokytis. Daugiausiai mokėsi turtingesnieji berniukai. Vargingųjų vaikus dažnai pamokydavo kunigas. Mokykloje buvo labai griežta drausmė. Nusikaltusius žiauriai bausdavo, net įmesdavo į „karcerį“ (šaltą, tamsų kambarį), klupdydavo ant žirnių ar mušda-vo liniuote per ištiestą delną.

  Žinoma, kad 1901m. mokykloje mokėsi 40 mokinių, iš jų tik 5 mergaitės. Lietuviškai slaptai mokė tik darakto-riai, kurie keliaudavo per kiemus. Žymiausias daraktorius Slavikuose buvo Simas Markuza, gimęs 1896m. Slavi-kuose. Jis mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti, o užpuolus žandarams, greitai viską paslėpdavo. Nepaisant spaudos draudimo panaikinimo, vaikus šio amžiaus pirmą dešimtmetį dar mokė daraktoriai. Bet veikė ir mokyk-los, jose dirbo mokytojai J.Stalioraitis ir Valaitis, o nepriklausomybės metais - Tumosa, Mamaitytė, Stanaitytė, Pūdymaitis, Katiliūtė.

  1880m. pas slavikietį Kiliotą buvo atidaryta pradinė mokykla, kurią lankė būsimas vysk. Pr.P.Būčys. Tuo tarpu valsčius pastatydino medinę mokyklos trobą Slavikuose ant kalnelio, už bažnyčios šventoriaus.

  Tarp žymesnių asmenų Slavikuose buvo mokytojai: Vincas Kudirka ir jo įpėdinis – J.Stalioraitis. Mokykla ofi-cialiai vadinosi „Pradinė vienklasė liaudies mokykla“. (Iš Pr.P.Būčio „Atsiminimų“. T1, Čikaga, 1966.)

  Mokytojas Vincas Kudirka gimė 1856m. Stugučių k., Griškabūdžio valsčiuje stambaus ūkininko šeimoje. 1877m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Buvo muzikalus, grojo smuiku, fortepionu, o orkestre – klarnetu. Mokytojavo Vygruose, Leipalingyje, Slavikuose ir Gudeliuose.  Mokytojas dėstydavo gerai, nors rusiškai, bet aiš-kiai. Slaptai mokė savo mokinius lietuviškai, rinko tautosaką ir ją siuntinėjo savo bičiului, Petrapilio u-to privat-docentui Eduardui Volteriui. Jis mokytojo V.Kudirkos surinktą tautosaką perduodavo Rusijos geografų draugijai, kurios archyvuose išsaugotos iki mūsų dienų. Ši draugija mokytoją V.Kudirką už vertingą medžiagą premijavo, bet premijos mokytojas nesulaukė, nes ji buvo įteikta jo pusbroliui dr. V.Kudirkai, kuris tuomet buvo daug kam gerai žinomas.

  Mirė mokytojas Vincas Kudirka 1893m., tesulaukęs 37m. Palaidotas Gudelių kapinėse (Marijampolės r.)

 Mokytojas Jonas Stalioraitis gimė1858m. birželio 23d. (antkapiniame paminkle gimimo metai – 1859m.) Zyg-mantų k., Griškabūdžio valsč. Baigęs Griškabūdžio pradinę mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurioje mokėsi kartu su V.Kudirka. 1872m., gimnazijos mokinių skaičių sumažinus iki 40, iš gimnazijos teko pasitraukti.          Kun. J.Marmos patartas, išvyko į Varšuvą ir baigė 4kl. 1874m. stojo į Seinų kunigų seminariją. Kurį laiką ten mo-kėsi su V.Kudirka. 1878m. J.Stalioraitis iš kunigų seminarijos išstojo. Gavęs mokytojo vietą Augusto gubernijoje, pradėjo mokytojauti, o 1880m. Veiverių mokytojų seminarijoje išlaikė egzaminus mokytojo vardui gauti. Mokyto-javo Vižainyje, Vištytyje, Šiaudinėje, Slavikuose.

  1810m. J.Stalioraitis iš Slavikų persikėlė į Naumiestį, o po dviejų metų Kubilėlių k. įsigojo 9 ha žemės ūkelį ir pradėjo ūkininkauti. Kiekvieną dieną pėsčiomis vaikščiodavo į mokyklą. I -ojo Pasaulinio karo metu pasitraukė į Rusiją. Tambovo gubernijoje įkūrė lietuvišką mokyklą tremtinių vaikams.

  Po karo, grįžęs į Lietuvą, mokyt. J. Stalioraitis savo ūkelyje rado tik savo šulinio rentinį – viskas buvo sunaikin-ta. Vėl pradėjo dirbti mokykloje. 1928m., atšventęs mokytojo darbo 50-etį ir gavęs Gedimino IV laipsnio ordiną, mokyt. J.Stalioraitis išėjo  pensiją ir darbavosi savo pavyzdingai tvarkomame ūkelyje.

  Mirė J.Stalioraitis 1934m. kovo mėn. Palaidotas Kudirkos Naumiesčio kapinėse.

    1920m. Slavikų valsčiuje įkurta Žiūrių (Dvylynėje) ir 1922m. Šilgalių pradžios mokyklos. 1930-1931m.m. Sla-vikų pradžios mokykloje trys mokytojai mokė 127 moksleivius, o po trijų metų mokyklą lankė jau 147 mokslei-viai. 1937m. įsteigtas penktas skyrius, o sekančiais metais jau veikė šešių skyrių pradžios mokykla.

   Juškakaimio kaimo mokykla buvo įsikūrusi Slavikuose prie Siesarties tilto (likęs šulinys). Šioje mokykloje dirbo mokytoja Mamaitytė. 1940m. ši mokykla buvo perkelta į muitinę, prie Šešupės ir Siesarties santakos.

  Po karo atidarytos kelios pradžios mokyklos. 1947m. mokykla atidaryta (Smilgynėje) Šilgalių kaime, vėliau pas Dimaitį - Juodupėnų kaime. Kališiuose - 1945m. rudenį ji įsikūrė keliose valstiečių nuomoja-mose patalpose, kuri 1952-1953m.m. pertvarkyta į septynmetę, o 1955m. - perkelta į Degutlaukio urėdijos pastatą. 1953-1954m.m. išleista pirmoji septynmetės mokyklos laida. Ją baigė 27 moksleiviai. 1959-1960m.m. - jau aš-tuonmetė mokykla. 1962m., nugriovus urėdijos pastatą, mokykla perstatyta gyvenvietės centre. Ir joje jau mokėsi 101 moksleivis.  

 

Kiek ištaisė klaidų

Jūsų šiltos ir darbščios rankos!

Kiek paglostė galvelių,

kiek nubraukė vaikiškų ašarų!

                           O.Jasinskienė

  JIE VADOVAVO MOKYKLAI IR MOKĖ MUS

Vytautas Stulgaitis

  Dirbo direktoriumi 1952- 53m.m. Kališių priaugančioje 7- metėje mokykloje, dėstė rusų k.

Tomas Bajorinas

  Dirbo direktoriumi 1953m. Kališių priaugančioje 7- metėje mokykloje.

  Elena Mykolaitytė-Baltrušaitienė - dirbo direktore 1955m. Degutlaukio 8- metėje mokykloje, dėstė kūno kultū-rą. Vėliau – Verpikų pradinėje moykloje (Damušynėje) pradinių kl. mokytoja.

  Mečislovas Isevičius - dirbo direktoriumi 1956 – 57m.m. Degutlaukio 8- metėje mokykloje, dėstė rusų k.

  Juozas Žimaila – dirbo direktoriumi 1957–58m.m. Degutlaukio 8- metėje mokykloje, vėliau šis mokyklos pas-tatas buvo perkeltas į Slavikų gyvenvietę, kuriai J.Žimaila ir vadovavo iki 1967m. bei dėstė matematiką.

  Genovaitė Ciplijauskienė - vadovavo Slavikų mokyklai 1967m. - 1976m., dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.

Aldona Kepalavičiūtė

  Vadovavo Slavikų mokyklai  1976m. - 1986m., dėstė chemiją ir biologiją.

  Juozas Rakickas - vadovauja Slavikų mokyklai nuo 1986m.

 

 Simonas Kudirka - dirbo Pliorišiuose.

Andrius Mačiūnas

  Dirbo mokytoju pradinėje mokykloje pas Albertą Amantą.

  Janina Gurevičiūtė – dirbo mokytoja mokykloje pas J. Samajauską.

  Aldona Isevičienė - dirbo Degutlaukyje, dėstė istoriją.

  Ramutė Vizgirdaitė - dirbo mokytoja Degutlaukyje, dėstė rusų k.

  Liudvina Smailytė – Kutkaitienė – dirbo mokytoja Degutlaukyje, buvo pionierių vadovė.

  Birutė Stulginskienė – dirbo Degutlaukyje, dėstė istoriją.

  Gražina Gustaitytė – dirbo mokytoja Degutlaukyje, dėstė matematiką.

  Sofija Katinaitienė - dirbo Kališių  prad. mokykloje, vėliau Degutlaukyje. Dirbo pradinių kl. mokytoja.

  Birutė Klioštoraitiytė-Stulginskienė - dirbo Kališiuose, Degutlaukyje, dėstė istoriją.

  Elena Šukienė - dirbo Kališiuose pionierių vadove. Vėliau – Degutlaukyje ir Slavikuose pradinių kl. mokytoja.

Elena Bastytė-Baranauskienė

  Dirbo Kališiuose, kartu su E. Baltrušaitiene, pradinių kl. mokytoja.

Irena Diržiūtė-Liudžiuvienė

  Dirbo Degutlaukyje, dėstė biologiją.

Antanas Skaisgirys

  Dirbo Degutlaukyje, dėstė kūno kultūrą.

  Birutė Auštrevičiūtė-Žimailienė - dirbo Kališiuose, Degutlaukyje, Slavikuose, dėstė lietuvių k.

  Rima Auštrevičiūtė-Romikaitienė - dirbo Slavikuose, pradinių  kl. mokytoja.

  Algimantas Mauza - dirbo Šilgalių pradinės mokyklos vedėju, Slavikuose dėstė vokiečių, botaniką.

Genovaitė Mauzienė

  Dirbo Šilgalių pradinėje mokykloje.

  Aldona Muraškaitė-Smuikaitienė - dirbo Kališiuose, dėstė lietuvių k.

  Danutė  Margelytė-Domeikienė - dirbo Slavikuose biologijos, chemijos ir darbų mokytoja.

  Petras Mureika - dirbo Žiūrių prad. mokyklos vedėju, o panaikinus šią mokyklą, Slavikuose mokė  geografijos.

  Alina Bindokienė - dirbo Slavikuose dėstė geografiją ir kūno kultūrą.

  Aldona Strakauskaitė - dirbo Slavikuose, dėstė lietuvių k.

   Vitas Daniliauskas - dirbo Slavikuose, pionierių vadovu.

Zita Treinytė

  Dirbo pradinių kl. mokytoja Slavikuose.

  Auksė Valaitytė-Banienė - dirbo Slavikuose pionierių vadove.

  Roma Kuncaitytė-Bastienė - dirbo Slavikuose, pionierių vadove.

Danutė Duobaitė-Ulinskienė

  Pradėjo dirbti Degutlaukyje, vėliau Slavikuose matematikos mokytoja.

Natalija Karaliūtė

  Dirbo Degutlaukyje, vėliau Slavikuose istorijos ir vokiečių k. mokytoja.

  Veronika Zigmantienė - dirbo Slavikuose rusų k. mokytoja.

  Aldona Juodvalkienė - dirbo Slavikuose direktorės pavaduotoja ir rusų k. mokytoja.

  Genovaitė Bielskuvienė - dirbo Slavikuose pradinių kl. mokytoja.

Kleopas Kisielius

  Dirbo Slavikuose darbų mokytoju.

  Virginija Uždravytė-Kasparaitienė - dirbo direktorės pavaduotoja ir dėstė lietuvių k.

  Jonas Grybas - dirbo Slavikuose matematikos mokytoju.

  Birutė Miškinytė - dirbo Slavikuose pionierių vadove.

  Valerija Indrelytė - dirbo Slavikuose lietuvių k. ir literatūros mokytoja.

  Laima Mockevičienė - dirbo Slavikuose, dėstė rusų k.

Vytautas Bosas

  Dirbo Slavikuose, dėstė lietuvių k. 

   Nijolė Anankaitė - dirbo Slavikuose direktoriaus pavaduotoja ir rusų k. mokytoja.

 

  IŠ MANO PRISIMINIMŲ

  1951-1952m.m. Kidulių progimnazija jau atidarė V - kl. Slavikuose, pas J. Samajauską. Vaikus mokė viena

mokytoja - Janina Gurevičiūtė. 1952-1953m.m. Slavikuose jau įsikūrė priauganti septynmetė mokykla - V ir VI kl. Tuo metu jau dirbome penki mokytojai. Direktorius V.Stulgaitis, mokytojai: J.Žimaila, J. Gurevičiūtė, E.Šukienė, pradinėje – E.Mykolaitytė-Baltrušaitienė ir E.Bastytė-Baranauskienė. Darbas buvo sunkus, nes klasės buvo dvie-juose pastatuose (pas Gustaitienę - dabartinėje M.Bacevičiaus sodyboje) ir pas J. Samajauską, o pradinė mokykla -  pas Mortą Kriščiūnienę (dabar G. Dimaičio sodyboje).

  Sekančiais metais jau buvo VII kl., vėl reikėjo patalpų. Todėl ji buvo įkurta pas J.Jokūbaitį. Tad visa septynmetė mokykla buvo įkurta trijose vietose. Per pertraukas eidavome iš vienos sodybos į kitą.

1953-1954m.m. jau dirbo daugiau mokytojų. Pradėjo dirbti B.Auštrevičiūtė – dėstė lietuvių k., B.Klioštoraitytė – istoriją, J.Žimaila – matematiką, V.Stulgaitis – rusų k., aš buvau vyr. pionierių vadovė ir mokiau biologijos, muzikos, botanikos,  zoologijos ir konstitucijos.

      Darbo sąlygos buvo sunkios. Tėvai daug kur nenorėjo leisti vai-kų, renginiai vykdavo lauke, nes nebuvo salės. Pirmąją laidą iš-leidome 1954m.

    1954 - 1955m.m. persikėlėme į Degutlaukį. Čia jau visos klasės buvo viename pastate ir dirbti buvo daug geriau. Jau turėjome salę, pagausėjo mokytojų kolektyvas. Turėjome labai gerą krepšininką - kūno kultūros mokytoją A.Skaisgirį.

     Prie Degutlaukio mokyklos. 1955m. - 1953m. aš įstojau į Kauno pedagoginę mokyklą ir pradėjau dirbti  pradinių klasių mokytoja, o pionieriams pradėjo vadovauti L.Smailytė - Kutkaitienė.  Nuo 1962m. mokykla perkelta į Slavikų gyvenvietės centrą. Aš iki pat pensijos mokiau pradinukus.   Daug gerų prisiminimų išliko iš darbo metų mokykloje. Linkiu visiems buvusiems kolegoms sveikatos, o buvusiems mokiniams nors kartais prisiminimais sugrįžti į mokyklinius metus ir būti vertais, garbingais savo kaimo žmonėmis.

Buvusi mokytoja Elena Šukienė

 

SLAVIKŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA ŠIANDIEN

  Slavikų pagrindinėje mokykloje mokosi 128 moksleiviai. Pagrindinius dalykus moko mokytojai specialistai - 14 jų turi vyr. mokytojo, 1 mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. 57,3% moksleivių mokosi gerai ir labai gerai. Jie sėkmingai dalyvauja rajoninėse olimpiadose, konkursuose. Laimėtos prizinės vietos jaunųjų fizikų, chemikų olimpiadose. Mokykla dalyvauja JAV projekte „Savanorių ekologinio monitoringo tinklo išplėtimas ir aplinkosauginis švietimas Šešupės baseine“. Mokyklos moksleiviai - nuolatiniai zoninių varžybų „Saugus ratas“ dalyviai ir prizininkai. Ženklūs moksleivių darbai dailės ir meninės raiškos srityse.

   Mosleiviams sudarytos galimybės lavinti savo gebėjimus papildomo ugdymo srityse:

       intelektualinėje: informacinės technologijos, anglų, rusų  k.,

       meninės saviraiškos: vokalinė- instrumentinė muzika, etnografija, dailė, muzikos ir dainos teatras.

       sportinėje: dziudo, krepšinis. Sportinei veiklai skirtos 8 sporto mokyklos valandos.

   Mokykla dalyvauja MTP (mokyklų tobulinimo programoje). Kuriama nauja klasė, aprūpinta naujais baldais, šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis.

   Mokykla turi puikių rėmėjų. Finansiškai Slavikų krašto švietimo programas remia Tautos fondas, kraštietis - JAV lietuvis Albinas  Markevičius. Švietimo reikalais rūpinasi iš Vilkaviškio raj. kilusi Nemyra Ensk. Jų dėka gausėja mokyklos bibliotekos fondai, įrengta kompiuterių klasė, moksleiviai ir suaugusieji mokosi anglų kalbos.

   Mokykla dėkinga mokinių tėveliams už pritarimą mokyklos materialinės bazės gerinimui ir kitiems projektams. Tėvų ir rėmėjų finansinės paramos dėka gerėja darbo sąlygos: įrengta menų klasė, į erdvesnes patalpas persikėlė mokyklos biblioteka. Mokykla atvira kaimo bendruomenei, joje vyksta Kalėdinės vakaronės, Motinos dienos paminėjimai. Organizuojami tėvų švietimo renginiai - lektoriumai. Tradicinėmis tapo šeimų sporto šventės, susitikimai su žymiais rajono žmonėmis. Mus sieja glaudūs ryšiai su Slavikų laisvalaikio centru, seniūnijos bendruomenės centru,  biblioteka, seniūnija, bažnyčia.

                                                                                                      Mokyklos direktorius Juozas Rakickas

Aplankykite Slavikų svetainę internete:

               www.slavikai.ten.lt

 

Medžiagą rinko: Algimanta Kuncaitytė ir Renata Baltrušaitienė                           2005m.

Papildoma informacija