SLAVIKŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS ĮKŪRIMO ISTORIJA
- Informacija
- Sukūrė Šeštadienis, 28 Sausis 2012 12:05
Slavikų apylinkėje pirmoji mokykla įsikūrė carinės priespaudos metais (maždaug 1870 m.) Pastatą, kuriame buvo mokykla vadino „daraktoryne“. Klasė buvo nedidelė, neturėjo mokyklinių suolų, rašė ant lentelių, vadinamų grife. Pirmasis mokytojas šioje mokykloje buvo Dabužinskas Mokė tik rusiškai, buvo keturi skyriai. Pamokų būdavo daug, sakoma, kad iš mokyklos grįždavo tik vakare. Mokslas nebuvo privalomas, kas norėjo, tas mokėsi. Turtingųjų vaikai mokyklą galėjo lankyti kasdien, o neturtingi lankė tik žiemos metu. Rudenį ir pavasarį turėjo ganyti buožių gyvulius. Į mokyklą ateidavo iš toli: vieni atvažiuodavo 15 kilometrų, kiti išsinuomodavo butą. Daugiausia mokėsi tik berniukai, nes buvo manoma, kad mergaitėms mokslas nereikalingas. Pvz. 1901 m. iš 40 mokinių buvo tik 5 mergaitės. Nuo 1900 m. daraktorynėje dirbo mokytojas Stalioraitis. Jis buvo griežtas, labai reiklus. Jo mokinys - Slavikuose dirbęs gydytojas Povilaitis.
Vietiniai gyventojai, kaip ir visoje Lietuvoje, priešinosi tautiniam engimui ir reikalavo, kad būtų įvesta lietuvių kalba į valstybines mokyklas. Caro valdžia nepaisė reikalavimų, todėl lietuviškai pradėta mokyti slaptai. Iš liaudies tarpo atsirasdavo žmonių, kurie sugebėjo mokyti lietuviškai skaityti ir rašyti. Jie (šie mokytojai ) buvo vadinami daraktoriais. Mokė ne nuolatinėje vietoje, o keliaudavo kas savaitę į kitą kiemą pas savo mokinius. Mokė iš maldaknygių. Įsirengdavo slėptuvę, nes užpuolus policijai, reikėdavo skubiai viską paslėpti. Vienas žymiausių Slavikuose daraktorių buvo Markuza. Tuo laiku buvo daug neraštingų žmonių. 1904 m. buvo panaikintas spaudos draudimas.
Didžiojo karo metu mokykla sudegė. Vėliau įsikūrė buvusio valsčiaus patalpose. Mokytoju dirbo Audrius Pūdymaitis. 1937 m. įsisteigė penktas skyrius,o sekančiais metais- šeštas. Mokyklos vedėju dirbo A. Pūdymaitis, mokytojai: Stanaitytė, Katiliūtė, Mamaitytė. (1 nuotrauka)
Buržuaziniais metais įsisteigė kita pradinė mokykla Žiūriuose pas Damušį. Čia dirbo mokytojas Juoziuvaitis. Paskui ši mokykla persikėlė pas Simoką, mokė mokytojas Gudavičius, vėliau mokytoja Baukaitė, dar vėliau-Miliauskas.1928 m. ši mokykla persikėlė pas Dvylį. Mokytojai nuolat keitėsi. Dirbo: Gružiuskaitė, Mačiulaitienė, Vasiukevičiūtė, Statkevičiūtė, Stulgaitis. Mokinių daug, nes jau buvo privalomas-1-4 skyrius. Kai kuriais metais mokydavosi net iki 60 mokinių. (Papasakojo: Pučiuliauskas, Stepšys, Dvylienė, Švelnienė) (2 nuotrauka)
Karo metu 1944 m. rudenį ir 1945m. pavasarį mokyklos nebuvo. Tik 1945 m. rudenį mokyklą atidarė Kališiuose pas Samajauską ir Žiūriuose - Dvylynėj. Kališiuose dirbo mokytoja Mamaitytė, o Žiūriuose mokytoja Gylytė Pranė. Mokyklinius suolus ir lentą parvežė iš Kaliningrado srities (Šilėnų). Suolai buvo keturviečiai su atverčiama sėdyne. Ilgą laiką jie buvo naudojami Žiūrių pradinėje mokykloje. 1951 m .buvo atidaryta 5 klasė pas Jokubaitį , priklausanti Kidulių septynmetei mokyklai .Dirbo mokytoja Jurevičiūtė. Žiūrių pradinėje mokykoje tuo laiku dirbo Prasauskai., o nuo 1952 m. – Mureika .
1952 m. atsidarė Slavikuose 6 klasė pas Gustaitienę Tuo laiku pradinėje mokykloje dirbo Baranauskienė, Baltrušaitienė, Baužaitė. Septynmetėje pradėjo dirbti Viliušytė Elė, Žimaila Juozas. Iki 1954 m. Vytas Stulgaitis dirbo septynmetės mokyklos direktoriumi.1953 m pradinės mokyklos abu komplektai buvo pas Kriščiūnienę Dirbo Baužaitė ir Baltrušaitienė.
1952-1953 m.m. mokykloje veikė mičiurininkų, fizkultūrininkų, saviveiklos būreliai ir rateliai. Mičiurininkams vadovavo E. Viliušytė. Klasėse mokėsi po 27-28 mokinius, pažangumas žemas. Gerai dirbdavo saviveiklininkai: kiekviena klasė paruošdavo po 2-3 viešus vakarus per metus. Sporto aikštelės nebuvo, užsiėmimai vykdavo pamiškėje, ant kelio. (3 nuotrauka)
1953-1954 m. išleista pirmoji Slavikų septynmetės mokyklos laida. Darbo sąlygos mokykloje buvo sunkios, trūko priemonių, patalpų, mokytojai pertraukų metu turėdavo skubėti į kitą mokyklos pastatą.
1954-1955 m. m. direktoriumi buvo paskirtas Bajorinas, o po pirmojo ketvirčio- Mykolaitytė (Bajorinas išvyko) .1955 m. septynmetė mokykla išsikėlė į Degutlaukį- buvusios urėdijos patalpas.
Sekančiais metais direktoriumi paskirtas Misevičius. Mokytojai: Austrevičiūtė, Baltrušaitienė, Šukienė, Misevičienė, Žimaila, Gustaitytė,. Pradinėje dirbo Dumčiuvienė, ir Pažereckaitė. 1957-1958 m.m. direktoriumi dirbo Juozas Žimaila .Atsikėlė nauji mokytojai: Vizgirdaitė, Karaliūtė, Smailytė.
1959-1960 m. m. prie septynmetės buvo atidaryta aštunta klasė. Dirbo mokytojai: Skaisgiris, Skatikaitė, Duobaitė. Mokslo dalies vedėja buvo Vizgirdaitė. Tačiau po mėnesio laiko 8 klasė buvo uždaryta. Prie septynmetės su 1-4 klase dirbo mokytoja N. Karaliūtė. Atsidarė nauja pradinė mokykla pas J. Šukį, ten dirbo mokytoja E. Šukienė. Septynmeteje mokykloje atidarytas internatas- auklėtoja dirbo D. Duobaitė.
1961-1962m.m.- paskutinieji metai, kada visos septynmetes mokyklos pradėtos performuoti į aštuonmetes mokyklas. Didelė reforma vyko Slavikuose. Buvusi mokykla ir ūkinis pastatas nugriauti. Iš naujų rąstų, kartu panaudojant ir senų pastatų medieną ,buvo pasiruošta darbams.
1962m. vasarą prasidėjo naujos mokyklos statyba patogioje vietoje, prie vieškelio, Slavikų gyvenvietėje. Mokyklos direktoriumi tuo metu dirbo Juozas Žimaila. Liepos mėnesį baigė mokyklos pastatą, pradėjo vidaus įrengimo darbus. Buvo organizuojamos mokinių ir mokytojų talkos.(4 nuotrauka)
101 mokinys 1962-1963 mokslo metų rugsėjo pirmąją atėjo į naujosios mokyklos erdviais ir šviesiais klases. Dar visą rudenį vyko klasių įrengimo darbai, o kai kurių sienų tinkavimas buvo atidėtas sekančiai vasarai. Lapkričio mėnesį baigta salės statyba.
1963m. pavasarį buvo tvarkoma mokyklos aplinka, įrengtos tinklinio ir krepšinio aikštelės, mokinių jėgomis įruošti bėgimo takai. Labai pagerėjo fizinės kultūros pamokų lygis. 1963 m. mokyklos krepšinio komanda iškovojo trečią vietą aštuonmečių mokyklų tarpe.(5 nuotrauka) Naujose patalpose suaktyvėjo būrelių veikla. Dirbo mokytojos: Auštrevičiūtė (pionierių vadovė), D. Margelytė (dėstė praktikos darbus ir chemiją), jauniesiems gamtininkams vadovavo mokytoja N. Karaliūtė. Mokyklos sklype pasodinta apie 600 sodinukų, užveistas sodas (15 obelų, vyšnaičių, vaiskrūmių). Visas priešmokyklinis sklypas apsodintas medeliais, gamtininkų sklypas aptvertas tvora.
1963-1964 m.m. mokykloje didelis dėmesys skiriamas meno saviveiklai. Veikė šokių būrelis. Aktyviausi ir geriausiai besimokantys mokiniai buvo 8 klasėje. (6 nuotrauka iš dešinės priekyje apylinkės pirmininkas Jonas Šukys, viduryje- mokyklos direktorius Juozas Žimaila, trečia iš kairės- klasės vadovė D. Margelytė)
Nuo 1967-1968 m.m. Slavikų mokyklos direktore paskirta
G.Ciplijauskienė, buvęs mokyklos direktorius J. Žimaila išvyko gyventi į Kapsuką (dabart. Marijampolę). Šiais metais didelis dėmesys buvo kreipiamas mokinių estetiniam auklėjimui. Pradėtos organizuoti bendros mokinių ir tėvų išvykos į Kauno teatrus (per metus aplankyti 7 spektakliai), mokykloje lankėsi Klaipėdos dramos teatro artistai, pertraukų metų mokytojai vesdavo pokalbius mokiniams apie elgesio kultūrą, meną, įžymius žmones. Pagerėjo mokinių pažangumas. (6 nuotrauka)
1969-1970 m.m. buvo ruošiamasi visą vasarą .Mokykloje vyko kapitalinis remontas: išgriautos senosios krosnys, jų vietoje pastatytos naujos, mokykla iš vidaus visa perdažyta, naujai apipavidalinti stendai, pagaminta naujų vaizdinių priemonių Sustiprėjo internacionaliniai ryšiai. Mokytojos Duobaitės vadovaujama klasė susirašinėjo net su 7 respublikų vaikais, keitėsi suvenyrais, dovanomis. Didelis dėmesys buvo skiriamas mokinių žinių kokybei. Mokyklos pažangumas šiais mokslo metais siekė 96,7%. Mokyklą baigė 17 aštuntos klasės mokinių.( 7 nuotrauka )
Mokytojai dirba visuomeninį darbą. Direktorė G. Ciplijauskienė skatina mokytojus ir pati mielai dalyvauja pagyvenusių žmonių šokių ratelyje, vaidina dramos būrelyje. Aktyvi saviveiklininkė- mokytoja E. Šukienė. 1970 - 1971 m m .iš mokyklos išvyko daug mokytojų: D. Margelytė - Domeikienė, E. Akelaitytė - Bindokienė, G. Žurauskaitė, R. Kuncaitytė, V Zigmantienė. Į mokyklą atvyko dirbti nauji mokytojai. ( 8 nuotrauka )
Buvo uždaryta Žiūrių pradinė mokykla. Į Slavikų aštuonmetę persikėlė mokytojas P. Mureika. Pradėjo dirbti G. Bracaitė, V. Švedaitė, A.Valaitytė. Antraeilėse pareigose dirba metodinio kabineto vedėjas V. Dzedulionis. Jis mokykloje stacionariai įtaisė kino aparatūrą, pamokose aktyviai buvo naudojamos techninės priemonės.
1972-1973 m.m. pradėjo dirbti A. Žilaitytė, lietuvių kalbos mokytoja - A. Strakauskaitė. Mokykloje suaktyvėjo internacionalinis darbas. Mokyklą baigė visa eilė gabių mokinių, gerų visuomenininkų: N. Šukytė- geriausia mokyklos skaitovė, R. Kazlauskaitė- gera sportininkė, G. Jokšaitė- gera mokinė. Mokslo metus mokykla užbaigė 98,8% pažangumu, toliau siekė vidurinio išsilavinimo-84,7% , 24.3% mokinių mokslo metus baigė be trejetų.
1975 m. pirmą kartą mokyklos istorijoje Slavikų konsultacinis punktas išleido pirmąją vienuoliktokų laidą (16 žmonių).
( 9 nuotrauka )
1976 m. pradžioje buvo sujungti Slavikų ir Šilgalių kolūkiai. Slavikų kolūkiui pradėjo vadovauti pirmininkas V. Juonys. Kolūkio administracija šefavo mokyklą, mokiniai tik per vieną 1976m. vasarą aplankė Šakių rajoną, Kauną, Vilnių, Trakus.
1976 -1986m. . Slavikų mokyklos direktore dirba Aldona Kepalavičiūtė.
1986 -1987 m.m. pradėjo 119 mokinių. Direktoriumi pradeda dirbti Juozas Rakickas, pavaduotoja - JulijaTrepėnaitienė., atvyksta daug naujų mokytojų. Pradinių klasių: V.Rakickienė, J. Marcinkevičius, darbą pradedantys mokytojai: B. Miškinytė, R, Kartel, metų eigoje - L. Kavaliauskaitė, L. Mockevičienė.
Geranoriškai padedant Slavikų kolūkiui buvo pagaminti nauji stendai, įsigyta nemažai sportinio inventoriaus, įrankių dirbtuvėms. 1987 m. atliktas kapitalinis mokyklos interjero ir eksterjero remontas.
(Panaudota albumo „Slavikų mokyklos įkūrimo istorija“ medžiaga rinkta Slavikų mokyklos mokytojų ir mokinių.)
Parengė: vyr. pradinių klasių mokytoja, mokyklos bibliotekininkė V. Rakickienė
