PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS 2019 – 2020 IR 2020-2021 MOKSLO METAI

                                      


    2019 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-13    TVIRTINU:                                   

                                                                                                               Mokyklos direktorius

                     _____________

                           (parašas)

                     Juozas Rakickas

                                                                                                                         A.V.

 

ŠAKIŲ RAJONO SLAVIKŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2019 – 2020 IR 2020-2021 MOKSLO METŲ

 PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS

 

UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų mokyklos ugdymo planai parengti vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais.

2. Ugdymo plano tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programos vykdymo reikalavimus mokyklos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. pateikti ugdymo gaires mokyklos ugdymo turiniui kurti ir jo įgyvendinimui užtikrinanti;

3.2. numatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.5. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.

6. Mokyklos ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus, bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo sprendimai.

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

 

7. Ugdymo organizavimas 5–10 klasėse.

 

7.1. 2019–2020 mokslo metai.

 

7.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2019 m. rugsėjo 2 d.

7.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10 klasių mokiniams – 185 ugdymo dienos.

7.1.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos

2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos

2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

Vasaros atostogos

2020 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 31 d.

 

7.1.4. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais: I pusm. 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2020 m. sausio 24 d. II pusm. – sausio 27 d. - birželio 23 d.

7.2. 2020–2021 mokslo metai.

7.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia 2020 m. rugsėjo 1 d.

7.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10 klasės mokiniams –185 ugdymo dienos.

 

7.2.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos

2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos

2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

Vasaros atostogos

2021 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 31 d.

 

7.2.4. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais: I pusm. 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 22 d. II pusm. – sausio 25 d. - birželio 23 d.

8. Mokykla gali keisti Bendrųjų ugdymo planų 7.1.3 ir 7.2.3 papunkčiuose nustatytą atostogų laiką, suderinusi su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

 

9. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 5–10 klasės mokiniams. Atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu. Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

10. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė – 45 min.

10.1. Pamokos prasideda 8.20 val. Pamokų, pertraukų grafikas:

 

1.   8.20 – 9.05                                 

2.   9.15 – 10.00                               

3.   10.10 – 10.55                             

4.   11.15 – 12.00                             

5.   12.15 – 13.00

6.   13.05 – 13.50

7.   13.55 – 14.40.

 

 

11. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

 

12. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

 

13. Mokyklos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis mokyklos susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti.

 

14. Mokyklos ugdymo planą parengė mokyklos direktoriaus 2019-08-21 įsakymu Nr. V-12 sudaryta darbo grupė. Grupės darbui vadovavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Mokyklos ugdymo planas parengtas, vadovaujantis demokratiškumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

 

15. Rengdama mokyklos ugdymo planą, mokykla rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

 

16. Rengiant mokyklos ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti papildomai susitarta dėl:

16.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą (nacionalinių ir tarptautinių projektų išbandymo, įgyvendinimo ir pritaikymo prie mokyklos konteksto);

16.2. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau – žemi pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių

pasiekimams gerinti (8 priedas), - žemų pasiekimų mokiniams organizuojamos individualios dalyko konsultacijos;

16.3. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą.

17. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios.

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

 

18. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

19. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

19.1. 5-10 klasėse klasių valandėlių metu įgyvendinama tarptautinė Olweus patyčių prevencijos programa (Olweus PPP). Atsakingas – klasės auklėtojas.

20. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar / ir tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį. Rekomenduojama ne trumpesnė kaip 20 min. fiziškai aktyvi pertrauka.

21. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

22. Į ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa). 

22.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos sritys: sveikos gyvensenos samprata, sveika mityba, fizinis aktyvumas integruojamos į kūno kultūros, technologijų ugdymo turinį;

22.2. Sritis psichikos sveikata: savivertė, emocijos ir jausmai, savitvarda, pozityvus, konstruktyvus mąstymas ir saviraiška integruojama į klasių valandėlių turinį;

22.3. Sritis: sveikata, šeimos samprata, fizinė sveikata (temos: veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara, lytinis brendimas), socialinė sveikata: draugystė ir meilė, atsparumas rizikingam elgesiui kuruoja ir įgyvendina Šakių r. Visuomenės sveikatos biuro specialistė.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

 

23. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

23.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi turėti kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

23.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos turi padėti mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

23.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;

23.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

24. Mokiniui:

24.1. pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

Pažintineiirkultūrineiveiklaipermokslometusskiriama 54pamokos(9mokymosidienos):    

 

Eil. Nr.

Renginys

Mėnuo

Klasės

1.

Rugsėjo pirmoji – Mokslo ir žinių diena

Rugsėjis

     5-10

2.

Pėsčiųjų žygis knygnešių takais

Rugsėjis

3.

Kalėdinis renginys

Gruodis

4.

Pusmečio šventė

Sausis

5.

Saugaus eismo diena

Balandis

6.

Olweus PPP renginys

Gegužė

7.

Sveikatingumo/sportinė-turistinė diena

Birželis

8.

Edukacinės ekskursijos/ teatrų lankymas bent du kartus per mokslo metus

m. m. eigoje

 

Veikla turi būti siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

24.2. privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla gali priimti sprendimą, atsižvelgiant į mokinių amžių, šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams gali būti numatomas skirtingas socialinės-pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičius.

 

24.2.1. Socialinei-pilietinei veiklai skiriamasvalandų skaičius:

 

Klasės

5

6

7

8

9

Valandų sk. per mokslo metus

10

(5 per pusmetį)

10

(5/pusm.)

10

(5/pusm.)

Veiklos

pobūdis

Veikla mokyklos bendruomenėje

Dalyvavimas mokyklos savivaldos, vietos bendruomenės veikloje, savanorystė

Atsakingi asmenys

Koordinuoja socialinė pedagogė, organizuoja ir vykdo klasių auklėtojai,

socialinė pedagogė, pilietiškumo pagrindų mokytojas

 

24.2.2. Organizuojant šio pobūdžio veiklas, rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui atlikti jas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su mokyklos ar vietos bendruomene bei savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys mokinio socialinės-pilietinės veiklos pase. 5 priedas. Pase ją fiksuoja klasės auklėtojas, kiti su mokiniais veiklą vykdę mokytojai. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne.

24.2.3. Rugsėjo mėn. klasių auklėtojai su auklėtiniais aptaria galimas mokinių socialinės – pilietinės veiklos formas, klasėje parengia stendą, individualius mokinių socialinės-pilietinės veiklos planus pusmečiui.

24.2.4. Už socialinę-pilietinę mokinių veiklą atsakingi asmenys vadovaujasi UPC parengtomis socialinės-pilietinės veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijomis http://duomenys.ugdome.lt/?/mm/socialinis/tab=2/med=11/253

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

25. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

26. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

27. Mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Tuo tikslu kas mėnesį yra parengiamas kontrolinių darbų grafikas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

28. Namų darbai:

28.1. turi atitikti mokinio galias;

28.2. turi būti naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

28.3. neturi būti užduodami atostogoms;

28.4. neturi būti skiriami dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

29. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, bus sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje.                        

30. Penktų klasių mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) dalykų programoms įgyvendinti 6-10 klasių mokiniams skiriamas didesnis nei minimalus pamokų skaičius per savaitę.

31. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas: nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

32. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

 

 

33. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

 

34. Mokykla vadovaujasi mokyklos vadovo patvirtintu (2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. M-25) Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, kuris skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

 

35. Mokykla priima sprendimus:

 

35.1. dėl mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar / ir įvertinti būdų ir priemonių. Numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. aplankas), mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos, mokinio sėkmės istorijos, į(si)vertinimas, aprašomasis vertinimas ir kt.;

 

35.2. dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės užtikrinimo (ypatingai mokytojams, dirbantiems su toje pačioje klasėje ugdomais mokiniais).

 

36. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

 

37. Planuodamas ugdymo turinįmokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams žinomais kriterijais, susietais su Bendrosiomis programomis. Mokslo metų pradžioje mokytojas mokinius supažindina su jo numatytais vertinimo kriterijais. Mokiniams, mokomiems pagal specialiojo ugdymo programas, taikomi tie patys pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijai. Individuali kiekvieno 5-10 klasių mokytojo parengta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema aprašoma ilgalaikiuose dalykų planuose. Atsižvelgiant į klasės auklėtojo, mokinių ir jų tėvų siūlymus mokslo metų eigoje vertinimo sistema gali būti koreguojama.

38. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

 

Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

 

Mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir tam naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius arba juos kuria pati ir veiksmingai taiko.

 

Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą.

 

Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

 

39. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami pažymiais. Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

 

40. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais. Dorinio ugdymo (tikybos), pilietiškumo pagrindų ir žmogaus saugos mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „neįskaityta“ įrašomas, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

 

41. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba kitas teisės aktais nustatytas asmuo, atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam.

 

42. Jeigu mokinys:

 

42.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), jam skiriamos dvi savaitės, per kurias jis turi atsiskaityti, mokytojui suteikus reikiamą mokymosi pagalbą. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

 

42.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą,  turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba.

43. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Priėmus teigiamą sprendimą, mokslo metų pabaigoje 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniai atlieka NEC parengtus NMPP testus: 2 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 4 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos ir pasaulio pažinimo; 6 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 8 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos, gamtamokslinio ir socialinio ugdymo sričių. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.

44.Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka (2 priedas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

 

45. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

46. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsako direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

47. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

47.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

47.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

47.3. ugdo atkaklumą mokantis;

47.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;

47.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, taip pat antramečiaujantiems;

47.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

47.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

47.8. mokymosi sunkumams šalinti, norimiems rezultatams pasiekti ar gerinti, mokiniams organizuoja trumpalaikesarbailgalaikes konsultacijas. Konsultacijų mokiniams, individualaus darbo su mokiniais ir jų tėvais grafikas skelbiamas klasės stende. Klasių auklėtojai mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroniniu dienynu informuoja apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį.

47.9. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi turėti galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

47.10. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą;

47.11. organizuoja mokomuosius dalykus populiarinančius renginius:

 

Eil. Nr.

Renginys

Atsakingas asmuo

Mėnuo

1.

  Europos kalbų diena

A.Špokienė, S.Mikelionienė, E.Intupienė

rugsėjo mėn.

2.

Žiniukų konkursas

S.Jazukevičius

sausio mėn.

3.

Mokyklinio diktanto konkursas 5-10 kl. mokiniams Vasario 16 d. paminėti.

lietuvių k. mokytoja

vasario mėn.

4.

Skaitymo savaitė

lietuvių k. mokytoja

lapkričio mėn.

5.

Bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis - bendros anglų k. pamokos, kt. veiklos.

S.Mikelionienė

E. Intupienė

m. m. eigoje

7.

Šeimų sporto šventė

R. Konteikienė

vasario mėn.

8.

Kovas – civilinės saugos mėnuo.

E.Intupienė

kovo mėn.

 

48. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

49. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje turi būti nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.

50. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

51. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

52. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

52.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

52.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;

52.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

52.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).

53. Teikiant mokymosi pagalbą, gali būti sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbai teikti, skiriant konsultacijas ar didesnį pamokų skaičių dalykui mokytis, panaudojamos pamokos, skirtos mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. Šios pamokos gali būti panaudojamos ir teikiant pagalbą mokinių namų darbų užduotims atlikti. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

53.1. Švietimo pagalbos teikimas.

Švietimo pagalbą mokiniams mokykloje teikia:

53.1.1. Logopedas (Šakių PPT) teikia pagalbą mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų (įvertina mokinių kalbos raidos ypatumus bei kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus mokykloje ar jos skyriuose, prireikus rekomenduoja lankyti logopedines pratybas, veda individualias, pogrupines ir grupines pratybas). Konsultuoja kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų turinčius mokinius, jų tėvus ar globėjus kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų prevencijos bei jų šalinimo klausimais.

53.1.2. Socialinis pedagogas padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, padeda geriau adaptuotis mokykloje, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą, Lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

53.1.3. Mokytojo padėjėjas padeda mokiniui orientuotis ir judėti aplinkoje, susijusioje su ugdymu(si), mokykloje ir už jos ribų ugdomosios veiklos, pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu. Padeda apsitarnauti, paaiškina mokiniui mokytojo skirtas užduotis ir talkina jas atliekant, padeda perskaityti ar perskaito tekstus, skirtus mokymuisi, padeda užsirašyti ar užrašo mokymo medžiagą.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

 

 

54. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

55. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

55.1. Nesant finansinių galimybių neformaliajam vaikų švietimui 5-10 kl. skirti ne mažiau kaip 50 % numatytų valandų. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos pasiūla:

 

Eil. Nr.

Neformaliojo švietimo veiklos pobūdis/kryptys

1.

Saugus eismas

2.

Dailė

3.

Vokalinė muzika

4.

Informacinės technologijos

5.

Skautai

 

55.2. Neformaliojo ugdymo organizavimo būdai: teorinė ir praktinė veikla.

55.3. Neformaliojo vaikų švietimo grupės minimalus mokinių skaičius – 10.

55.4. Neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintam dalykų mokymui.

55.5. Neformalusis ugdymas vyksta pagal neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, veikla fiksuojama el. dienyne.

56. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus.

57. Mokykla siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Esant poreikiui ir galimybėms, neformaliojo vaikų švietimo veiklas galima derinti su formaliojo švietimo veiklomis, siekiant padėti vaikui siekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo rezultatų pasirinktose srityse. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

 

58.  Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, integruoja kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį.

59.  Mokytojai susitaria tarpusavyje, kokias temas ar problemą integruos. Tarpdalykinė integracija mokslo metų pradžioje aptariama 5-10 kl. Mokytojų metodinėje grupėje, fiksuojama protokoluose, numatoma ilgalaikiuose planuose (skiltis „Integracija“).

60.  Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

61. Mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų, matematikos, technologijų projektuose, plėtoja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

 

62. Mokykloje, esant galimybei sudaryti tvarkaraštį, intensyvinamas fizikos 7 kl. kursas: ugdymo turinys išdėstomas II pusmetyje (dvi savaitinės pamokos). Intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą.

 

 

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

 

63. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos, atsižvelgiant į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius. Dėl mažo mokinių skaičiaus klasės į grupes nedalijamos, dalyko turinys diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis/uždavinius, pritaikant mokiniui ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijavimas turi būti lankstus, o pasirinkti būdai taikomi tol, kol jie veiksmingi ir laiku koreguojami.Sudaryti sąlygas mokiniams mokytis aktyviai, įvairiose aplinkose ir praktiškai veikiant. Diferencijuotu ugdymu taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

 

64. Diferencijavimas taikomas:

 

64.1. mokiniui individualiai;

 

64.2. mokinių grupei:

 

64.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas;

 

64.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

 

65. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio tik tam tikroms užduotims atlikti arba tam tikro dalyko pamokoms. Jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

 

66. Mokykla, siekdama sėkmingo vaiko ugdymo, inicijuoja pastovų abipusį pasikeitimą informacija, nuomonėmis su mokinių tėvais, vykdo pedagoginį švietimą, organizuoja mokinių ir tėvų naudingą veiklą, ieško kuo įvairesnių bendradarbiavimo būdų.

66.1. Bendradarbiavimo su mokinių tėvais būdai: individualūs pokalbiai su klasės auklėtojais ir mokytojais, klasės susirinkimai, lankymasis namuose, visuotiniai susirinkimai – lektoriumai, tėvų dalyvavimas mokinių pažintinėje veikloje, mokyklos tradiciniuose ir netradiciniuose renginiuose, mokyklos savivaldoje, mokyklos vykdomoje tiriamojoje veikloje. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su mokytojais ir mokiniais įtraukiami į ugdymo proceso planavimą, įgyvendinimą, dalyvauja sprendžiant problemas ir priimant sprendimus, susijusius su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu, nuolat informuojami apie mokinių mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

67. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, mokykla konsultuoja ir skatina mokinių tėvus:

67.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

67.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

67.3. padėti vaikams mokytis namuose;

67.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius.

 

 

                                  TRYLIKTASIS SKIRSNIS

KLASIŲ DALIJIMAS

 

68. Technologijų dalykui mokyti 5-10 klasių mokiniai dalijami į mergaičių ir berniukų grupes, apjungiant po dvi gretimas klases.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

 

69. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

 

70. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

 

71. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

72. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

 

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

 

73. 2019-2020 m. m. iš dalies jungiamos 5-6 ir 7-8 klasės: jungtinėse grupėse vyksta dailės, muzikos, tikybos, kūno kultūros pamokos, dalis kitų mokomųjų dalykų pamokų.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

77. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

78. Naujai atvykusiems mokiniams ir mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, skiriamas 2 savaičių adaptacinis laikotarpis:

78.1. kontroliniais darbais netikrinami mokinių pasiekimai. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus;

         78.2. pažymiais nevertinama mokinių pažanga ir pasiekimai;

         78.3. daugdymoprocesomokslo metų pradžioje rekomenduojama organizuotinepamokų forma.

79. Siekiant mokiniamspadėtisėkmingaiadaptuotis,įšiąveikląįtrauktiklasėsvadovus, mokiniussavanorius,mokyklosšvietimopagalbosspecialistus.

80. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali:

80.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

80.2. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose. Mokykloje gali būti susitariama, pavyzdžiui, kokiomis konkrečiomis dienomis ar savaitėmis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma. Mokykla ne pamokų forma organizuojamo ugdymo proceso trukmę perskaičiuoja į mokymosi pamokomis laiką.

81. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia, turi būti panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai.

82. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų, o tiems kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokymo trukmė gali būti trumpesnė negu 45 min. Mokytojų darbo laiko apskaitai organizuoti mokymosi periodai sumuojami po 45 min.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

 

83. Kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymas 5-8 klasėse per visų dalykų pamokas:

83.1. Dalyko užduotims naudoti tekstus, uždarojo tipo testus papildyti atvirojo tipo klausimais, į kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis;

83.2. Užduotis naudoti ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipti mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

83.3. Skatinti mokinius savarankiškai,  rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

83.4. Siekti rašto darbų kultūros;

83.5     Ugdyti skaičiavimo gebėjimus;

83.6     Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją.

         83.7 Kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą 5-8 klasėse numatyti visų dalykų ilgalaikiuose planuose.

83.8. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą; sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

84. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių.

85. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos (anglų, rusų, vokiečių), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas,), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra). 

86. Mokykla priima sprendimus dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“.

87. Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, įgyvendinimą koordinuoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui, vykdo klasių vadovai:

- 5-7 kl. po 2 profesinio veiklinimo užsiėmimai – išvykos į rajono įmones, įstaigas, organizacijas pagal mokinių poreikius;

- 8-10 kl. po 3 profesinio veiklinimo užsiėmimus – išvykos į rajono ar kaimyninių rajonų įmones, įstaigas, organizacijas – profesines mokyklas, profesinio rengimo centrus, Šakių jaunimo darbo centrą ir kt., atsižvelgiant į mokinių poreikius.

Vykdant mokinių ugdymą karjerai rekomenduojama pagal mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus organizuoti profesinį veiklinimą – veiklas, kuriose mokiniams padedama aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą. Šiam tikslui gali būti organizuojamas darbo veiklos stebėjimas bei praktinė veikla įmonėse, įstaigose arba virtualioje erdvėje, praktinis mokymas, įgytos patirties aptarimas, kita veikla; pasitelkti švietimo pagalbos ir kitas įstaigas, turinčias tinkamų kompetencijų specialistus, siekiant užtikrinti mokinių poreikius atitinkantį profesinį orientavimą.

88. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

88.1. Dorinis ugdymas. Mokinių ir jų tėvų pasirinkimu mokykloje mokoma katalikų tikybos.

88.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:

88.2.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria konsultacijų ir kt.);

88.2.2. integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

88.3. Užsienio kalbos.

88.3.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

88.3.2. Antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų arba vokiečių. Antroji užsienio kalba - rusų kalba.

88.3.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

88.3.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

88.3.5. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę.

 

88.4. Matematika.

88.4.1. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis, yra nepakankamas, todėl reikia skirti daugiau dėmesio jam įtvirtinti sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius.

88.4.2. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius.

88.4.3. Būtina nuolat stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais, kurie leidžia objektyviai įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus ir sudaryti galimybes stebėti individualią pažangą ir teikti reikalingą mokymosi pagalbą mokyklose), numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi. Paprastai šių mokinių žemi ir skaitymo gebėjimai, todėl reikia skirti pakankamai laiko uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais.

88.4.4. Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikti įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Rekomenduojama mokiniams dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

88.4.5. Tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant interaktyviąsias užduotis). Ypatingai rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

88.5. Informacinės technologijos.

88.6. Informacinių technologijų ugdymui 7-8 klasėse skiriama po 1 val. per savaitę (tame tarpe 0,5 val. per savaitę skiriama pagilintam dalyko mokymui). 7–8 klasėse skiriama po 35 dalyko pamokas.

88.6.1. 9 klasėje mokoma informacinių technologijų privalomojo kurso. 10 klasėje mokiniai renkasi vieną iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

88.7. Gamtamokslinis ugdymas.

88.7.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą, pirmiausia, reikėtų tobulinti mokinių pasiekimus Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse.

88.7.2. Mokykla užtikrina, kad:

88.7.2.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu mokant fizikos ir biologijos;

88.7.2.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

88.7.2.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas turi būti labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese turėtų būti taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

88.7.3. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio turi būti skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

88.7.4. Mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti būtų skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atviruose prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose. Mokykloje mokymosi aplinka gamtamoksliniam ugdymui turi būti pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Rekomenduojama dvi gamtos mokslų pamokas organizuoti vieną po kitos, sudarant galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

88.7.5. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijomis, nacionaliniais parkais ir kt.), bet turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis.

88.7.6. Mokykla skatina mokinius dalyvauti įvairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose.

88.8. Technologijos.

88.8.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

88.9. Socialiniai mokslai.

88.9.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymąsi rekomenduojama grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

88.9.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

88.9.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

88.9.4. Istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų mokyti integruotai, kai dalis pasiekimų įgyjama per dalyko (per istorijos ne mažiau kaip 15) pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (iki 3) (pilietiškumo akcijas)). Dalyvavimas akcijose gali būti fiksuojamas kaip pilietiškumo pamoka. Mokiniams įrodymus apie dalyvavimą akcijose kaupti socialinės-pilietinės veiklos pase.

88.9.4.1. integruojant istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų mokymą privalu laikytis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nurodytų pamokų skaičiaus. Integruojamų dalykų pamokos  ir mokinių pasiekimai turi būti fiksuojamos tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

88.9.5. Rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

88.10. Fizinis ugdymas. Fizinio ugdymo pamokai 5 kl. skiriamos 3 valandos per savaitę, 6-10 kl. -  2 valandas per savaitę. Visiems 6-10 kl. mokiniams sudaromos sąlygos papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (krepšinio, saugaus eismo (jaunųjų dviratininkų)) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar Šakių jaunimo sporto ir kūrybos centro organizuojamą sportinę veiklą mokykloje.

88.10.1. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą.

88.10.2. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

122.10.3. Mokiniams,atleistiemsnuokūnokultūrospamokųdėlsveikatosir laikinaidėlligos,siūlomakitaveikla:staložaidimai,šaškės,šachmatai,veiklakompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijos, socialinėveiklair pan.

 

 

88.11. Meninis ugdymas.

88.11.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailė, muzika ir į neformaliojo švietimo programas integruotas teatras, šokis, muzika.

89. Mokinys privalo mokytis visų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte klasei nurodytų dalykų, išskyrus tuos atvejus, kai mokykla priima sprendimą intensyvinti dalykų mokymą. Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nurodomas dalyko bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamas minimalus pamokų skaičius ir minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

90. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2019–2020 mokslo metais:

 

Klasė

 

 

Ugdymo sritys ir

dalykai

5

6

7

8

Pagrindinio ugdymo programos I dalyje

(5–8 klasė)

9

10

Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba)

1

1

1

3

-

1

4

Kalbos

 

Lietuvių kalba ir literatūra

3

3

3

3

16

-

5

21

2

2

Užsienio k. (1-oji) – anglų k.

2

2

2

2

10

-

3

13

1

1

Užsienio k. (2-oji) – rusų k.

-

2

1

1

5

-

2

7

1

Matematika ir IT

 

Matematika

2

2

2

2

12

-

4

16

2

2

Informacinės technologijos

1

0,5+0,5*

0,5+0,5*

2+1*

-

1

3+1*

Gamtamokslinis ugdymas

 

Gamta ir žmogus

1

1

-

3

-

3

1

Biologija

-

2

1

3

-

1

4

Chemija

-

-

2

2

-

2

4

Fizika

-

1

2

3

-

2

5

Socialinis ugdymas

 

Istorija

1

1

1

1

6

-

2

8

1

1

Pilietiškumo pagrindai

-

-

-

 

1

1

Socialinė-pilietinė veikla**

10

10

10

10

40

-

10

50

Geografija

-

2

2

4

-

2

6

Ekonomika ir verslumas

-

-

-

-

-

-

Meninis ugdymas

 

Dailė

1

1

1

3

-

1

4

Muzika

1

1

1

3

-

1

4

Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga

 

Technologijos

2

2

2

1

7

-

1

8

Kūno kultūra

1

-

2

5

-

2

7

2

Žmogaus sauga

1

-

1

-

2

-

-

2

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

 

26

 

28

29

30

 

90+40

 

-

31

 

121+50

 

Iš viso pamokų

26

29

30

30

 

-

31

 

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę (pagal HN)

27

29

30

31

 

-

32

 

Pažintinė ir kultūrinė veikla

Integruojama į ugdymo turinį

 

 

 

 

 

5–8 klasėse

 

 

10 klasėje

 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę)

8

8

3

11

                       

 

Pastabos:

* pagilintam dalykų mokymui skirtos valandos;

** valandų (pamokų) skaičius per metus.

90.1. Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) dalykų programoms įgyvendinti 6-9 klasių mokiniams skiriamas didesnis nei minimalus pamokų skaičius per savaitę.

 

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

91. Mokykla, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, turi sudaryti sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

92. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

92.1. formaliojo švietimo programą;

92.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

93.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

93.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

94. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinio reikmėms ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 124, 143 punktuose nurodytu pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, taip pat gali:

94.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių (nemažindamos nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);

94.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir t. t., skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius;

94.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgdamos į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

94.4. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, atsižvelgdamos į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį, keliamus individualius ugdymo tikslus.

95. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos įgyvendinimas pateikiamas 7 priede.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

 

96. Individualus ugdymo planas rengiamas:

96.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą;

96.2. mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu ar savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

96.3. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

97. Pritaikant bendrąjį mokyklos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi reikmėms, galima:

97.1. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

97.2. besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

97.3. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 77 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

97.4. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus);

97.5. vietoj šiame punkte nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą.

98. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

98.1. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

98.1.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse – po 0,5 pamokos mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

98.1.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę (mokinys mokomas individualiai ar diferencijuotai).

98.2. Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 98.6 – 98.12 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

98.2.1. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama 1 ar 2 pamokos per savaitę.

99. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Kai mokykloje nėra švietimo pagalbos specialistų, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

100. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis.

101. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

102. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programąarba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

 

103. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

104. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

105. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

105.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

105.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

105.3. specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas;

105.4. kai mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų, galinčių teikti ugdymą ir švietimo pagalbą regos, klausos, įvairiapusių raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, jam skiriama nuo 2 iki 4 valandų (74 valandos per metus) per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose.

106. Specialioji pagalba:

106.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

106.2. teikiama mokytojo padėjėjo;

106.3. teikiama ugdymo proceso metu.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE

 

107. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

108. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56 – 60  ir 77, 93 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

109. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę (296 valandos per metus):

109.1. mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56-60 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

109.2. turinčiam judesio ir padėties sutrikimų rekomenduojama 1–2 valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai.

_______________________________________

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 1 priedas 

 

 

UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI IR LAIKOTARPIAI

 

1.   Ugdymo turinys planuojamas mokslo metams, ilgalaikiai planai rengiami pagal mokyklos mokytojų tarybos patvirtintą formą (6 priedas). Rengdami ilgalaikius planus mokytojai orientuojasi į pagrindinio ugdymo Bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus, dalykui skiriamų pamokų skaičių bei mokymosi savaičių skaičių. Metodinių grupių teikimu jie suderinami su direktoriaus pavaduotoja ugdymui iki rugsėjo 13 dienos.

2.   Pasirenkamųjų dalykų programas, jei nėra parengtų bendrųjų programų, neformaliojo ugdymo programas rengia mokytojai, metodinių grupių teikimu jas tvirtina mokyklos direktorius iki rugsėjo 13 dienos.

3.   Programos rengiamos vadovaujantis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais 2004 m. balandžio 13 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-535. Programos sudėtinės dalys:

3.1.  Įvadas;

3.2.  Tikslai;

3.3.  Uždaviniai;

3.4.  Didaktinės nuostatos;

3.5.  Turinys;

3.6.  Siektini rezultatai;

3.7.  Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įvertinimas;

3.8.  Pagrindinės ir papildomos mokymo(si) priemonės ir kita didaktinė medžiaga.

4.   Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 10 mokinių.

5.  Individualizuotos ir pritaikytosprogramos specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams rengiamos pusmečiui ir patvirtinamos iki rugsėjo 14 dienos

(I pusmečiui), iki vasario 1 dienos (II pusmečiui).

6.Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių ugdymas planuojamas pagal mokyklos Vaiko gerovės komisijos patvirtintas formas.

7.Ilgalaikiai planai, programos laikomi mokykloje, kad prireikus galėtų būti pateikti mokyklos vadovams ar mokykloje vizituojantiems specialistams.

 

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 2 priedas 

 

TĖVŲ INFORMAVIMO TVARKA

Mokykla organizuoja bendrus tėvų susirinkimus 2-3 kartus (mokslo metų pradžioje, pasibaigus I pusmečiui) per mokslo metus. Tuo pačiu klasių auklėtojai organizuoja klasių tėvų susirinkimus.

1.   Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai savalaikiai surašo įvertinimus, pildo informaciją el. dienyne:

1.1.     Dalykų mokytojams el.dienyno tvarkaraštį užpildyti savalaikiai – pamokos dieną iki darbo dienos pabaigos. Būtina užpildyti pamokos temos ir namų darbų skiltis.

1.2.     Klasių auklėtojai savalaikiai – per penkias darbo dienas - pateisina praleistas auklėtinių pamokas. Pagrindas – praleistas pamokas pateisinančios tėvų, globėjų, gydytojų pažymos, tėvų, globėjų informacija telefonu.

1.3.     Kiekvieno mėn. paskutinę arba sekančio mėnesio pirmą dieną kl. auklėtojas kiekvienam mokiniui spausdina mėnesio suvestinę,  su ja pasirašytinai supažindina tėvus.

2.   Pasibaigus mėnesiui, I pusmečiui rengiamas stendas apie mokinių ugdymo(si) rezultatus, lankomumą, pasiekimus įvairiuose konkursuose, olimpiadose, varžybose.

3.   Geriausieji mokiniai paskatinami padėkos raštais, asmeninėmis dovanomis, klasės auklėtojo, dalyko mokytojo įrašu pasiekimų knygelėje.

4.   Pasibaigus pusmečiui ar esant reikalui, mokyklos administracija nepažangių ir daug pamokų be pateisinamos priežasties praleidusių mokinių tėvus informuoja oficialiu pranešimu, kuris yra registruojamas raštinėje.

5.   Likus mėnesiui iki pusmečio pabaigos, klasių auklėtojai informuoja auklėtinių tėvus apie signalinius neigiamus pusmečio įvertinimus.

6.   Kita informacija, susijusi su ugdymo proceso organizavimu, mokyklos veikla, mokinių tėvams teikiama stenduose, lankstinukuose, mokyklos svetainėje  http://www.slavikai.lt/mokykla2

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 3 priedas 

 

 

 

MOKINIŲ, GAVUSIŲ NEPATENKINAMĄ METINĮ ĮVERTINIMĄ ARBA NEATESTUOTIEMS, ATSISKAITYMO IR TĖVŲ INFORMAVIMO TVARKA

 

1.      Klasės auklėtojas, pasibaigus mokslo metams, per tris dienas raštiškai informuoja tėvus apie mokinio nepatenkinamus įvertinimus arba neatestuotus dalykus (forma).

2.      Birželio mėn. (trijų savaičių laikotarpyje, sutariama konkrečiai) mokiniui skiriami papildomi darbai. Mokinį konsultuoja dalyko mokytojas.

3.      El. dienyne mokytojas žymi konsultacijų datas ir įrašo temas.

4.      Paskutiniame birželio mėnesio mokytojų tarybos posėdyje sprendžiama, ar mokinys keliamas į aukštesnę klasę.

5.      Mokiniui, nelikvidavusiam įsiskolinimų, skiriami savarankiški vasaros darbai iki rugpjūčio mėnesio mokytojų tarybos posėdžio.

 

 


 

 

SLAVIKŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

PRANEŠIMAS

____________________________

(data)

Slavikai

 

Pranešame, kad Jūsų sūnui (dukrai) ...........................................................................,  ........... klasės mokiniui (ei) Mokytojų tarybos ................................. protokolo Nr. ..... nutarimu skirti papildomi darbai iš šių mokomųjų dalykų:                 (data)

 

Eil.Nr.

Dalykas

Įvertinimas

Papildomų darbų laikas

Dalyko mokytojo vardas, pavardė, parašas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Už papildomus darbus reikia atsiskaityti iki ........... m. birželio ........ dienos.

 

Klasės auklėtojas                                                                   ............................................................

                                                                                                Parašas, vardas, pavardė

 

Susipažinau                                                                           ............................................................

                                                                                                Parašas, vardas, pavardė

 

 

 

 

 

 

 

 

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 4 priedas 

PAGALBOS MOKINIAMS, TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMO(SI) 

POREIKIŲ, TEIKIMO TVARKA

 

I.   BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP) pagalbos teikimo tvarka  reglamentuoja Slavikų pagrindinės mokyklos (toliau – Mokyklos), vykdančios ugdymą pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas specialiosios pedagoginės pagalbos SUP turintiems mokiniams teikimo tvarką: pagalbos tikslą ir uždavinius, teikėjus ir gavėjus, mokymosi aplinkos pritaikymą bei specialiosios pedagoginės pagalbos organizavimą, aprūpinimą specialiosiomis mokymo priemonėmis.

2. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą SUP poreikių turintiems mokiniams organizuoja ir koordinuoja Mokyklos vaiko gerovės komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu bei kitais teisės aktais.

 

II. PAGALBOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

3.  Pagalbos tikslas - didinti SUP turinčių mokinių ugdymo(si) veiksmingumą.

4.  Uždaviniai:

4.1. laiduoti mokinių, turinčių SUP (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) integruotą ugdymą, pritaikant individualias mokinio poreikius tenkinančias programas ir mokymo metodus bei specialiąsias mokymo priemones;

4.2. stiprinti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimą integruotai ugdyti SUP turinčius mokinius.

 

III. PAGALBOS TEIKĖJAI IR GAVĖJAI

 

5. Pagalbos SUP turintiems mokiniams teikėjai – klasės auklėtojas, mokytojas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas.

6.  Pagalbos gavėjai – SUP turintys mokyklos mokiniai.

 

IV. PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

 

7. Pagalba teikiama, kai ją skiria, vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu, Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – Šakių PPT), mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu.

8. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtos pagalbos gavėjų sąrašą, komisijos pirmininko suderintą su Šakių PPT, tvirtina mokyklos direktorius.

9. Pagrindinė logopedo, specialiojo pedagogo darbo forma yra pratybos: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai).

10. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sprendimu pagalba SUP turintiems mokiniams teikiama pamokų arba ne pamokų metu.

11. SUP turinčių mokinių ugdymui pritaikytas ir individualizuotas dalykų programas rengia dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas. Savo dalyko pamokose mokytojas pritaiko palankią aplinką, naudoja mokiniui mokytis padedančias mokymo strategijas bei mokymo(si) priemones.

12. Klasės auklėtojas, konsultuojamas mokyklos socialinio pedagogo, padeda SUP turintiems mokiniams integruotis klasės bendruomenėje.

13. Specialusis pedagogas teikia pagalbą SUP turintiems mokiniams pamokų metu. Ugdymo turinį, būdus, mokymui(si) reikalingas priemones derina su dalyko mokytoju: dirba kartu klasėje visą pamoką, dalį pamokos ar visą pamoką specialiojo pedagogo kabinete.

14. Logopedas teikia logopedinę pagalbą SUP turintiems mokiniams pagal poreikį pamokų arba ne pamokų metu.

15. Socialinis pedagogas kartu su mokytoju ir vaiko šeima įgyvendina mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas SUP turinčių mokinių socialinių įgūdžių formavimui, elgesio korekcijai, sprendžia pamokų nelankymo problemas.

16. Mokytojo padėjėjo paslaugos teikiamos mokiniui ar/ir mokinių grupei, turinčiai vidutinių, didelių ar labai didelių SUP.

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 5 priedas 

 

 

___klasės mokinio(ės)____________________________

SOCIALINĖS VEIKLOS PASAS

Eil. Nr.

Veikla, vieta

Data

Valandų sk.

Asmens, atsakingo už mokinio socialinę veiklą, vardas, pavardė, parašas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 7 priedas 

 

 

 

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio galias (nežymus, vidutinis, žymus ar labai žymus intelekto sutrikimas), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos ar klasės paskirtį.

2.  Mokiniui, besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, vietoje kurios nors ugdymo srities dalykų, mokykla gali siūlyti integruotą srities dalyką ar skirtingų ugdymo sričių integruotų mokslų pamokas.

3. Dalykus, prasidedančius pagrindinio ugdymo programoje, mokykla gali pradėti įgyvendinti vėliau, nei nustatyta Bendrojo ugdymo planų 77punktu.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

4. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokyklos ar klasės ir individualus ugdymo planas rengiamas:

4.1. vadovaujantis Bendruosiuose ugdymo planuose  nustatytu dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

4.1.1. keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius;

4.1.2. numatoma papildoma mokytojo pagalba;

4.1.3. planuojamos specialiosios pamokos;

4.1.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;

4.1.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

4.1.6. 1–2 pamokomis mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;

4.1.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

4.1.8. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę;

4.1.9. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

5. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas rengiamas:

5.1. besimokančiam įtraukiojo mokymosi būdu bendrosios paskirties klasėje, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77punkte nurodytu dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 30 procentų;

5.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.

6. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, skirtos turintiesiems vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, veikloms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

 

Ugdymo metai, klasė

Veiklos sritys, dalykai

5–6

7–8

9–10

Iš viso per 6 ugdymo metus

Dorinis ugdymas

Pažintinė veikla

Orientacinė veikla

Užsienio kalba***

Informacinės technologijos***

Medijų ir informacinis raštingumas***

Meninė veikla

Fizinė veikla

2

7–10

5–8

0–4

 

 

6–9

4–9

2

7–10

5–8

0–4

 

 

6–9

4–9

2

7–10

5–8

0–4

 

 

6–9

4–9

6

21–30

15–24

0–4

 

 

18–27

12–27

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

4–10

4–16

4–16

12–42

Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti:

Specialioji veikla****

Gydomoji kūno kultūra

Regos lavinimas

Klausos lavinimas

Komunikacinių gebėjimų ugdymas

Pažintinių gebėjimų ugdymas

Minimalus pamokų skaičius mokiniui 

20/20

20/20

20/20

120

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

24/24

26/26

26/26

152

Neformalusis švietimas

4

4

4

12

 

Pastabos: 

*** veikla skiriama, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos mokymosi aplinkas, turimus specialistus ir poreikį, jei ji neintegruojama su kitomis veiklomis;

**** veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

 

7. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 6 punkto lentelėje nurodytą pamokų skaičių kiekvieniems ugdymo metams (klasei). Šios veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatą.

8. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę.

9. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

_____________________________________

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 8 priedas 

 

 

MOKINIŲ MOKYMOSI PAGALBOS

PASIEKIMŲ GERINIMO PRIEMONĖS

 

  1. Mokymosi pagalbos mokiniui teikimo proceso dalyviai: mokomųjų dalykų mokytojai, klasės auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, vaiko gerovės komisija, administracija, tėvai (globėjai, rūpintojai).
  2. Dalykų mokytojų funkcijos:

2.1. identifikuoja mokymosi pagalbos poreikį ir bendradarbiauja su klasės auklėtoju (žodžiu, elektroniniu dienynu TAMO);

2.2. pamokose koreguoja mokinio mokymąsi, pritaiko užduotis pagal mokinio gebėjimus;

2.3. taiko priemones ir metodikas, atsižvelgdami į mokinių mokymosi stilių, gebėjimus, darbo tempą;

2.4. derina įvairius vertinimo būdus, daugiau dėmesio skiria mokytis padedančiam formuojamajam vertinimui (išmokimo stebėjimas, savalaikis grįžtamasis ryšys, ugdymo turinio pritaikymas);

2.5. pamokų metu organizuoja mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

2.6. pagal poreikį kviečia mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) dalyvauti pamokose;

2.7. numatyta tvarka veda trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas;

      2.8. analizuoja panaudotų priemonių veiksmingumą.

3. Klasės auklėtojų funkcijos:

3.1. bendradarbiauja su mokomųjų dalykų mokytojais dėl auklėtinio mokymosi problemų ar mokymosi pagalbos teikimo būdų ir priemonių;

3.2. išsiaiškina auklėtinio mokymosi pasiekimų gerinimo pagalbos poreikį, tėvų (globėjų, rūpintojų) lūkesčius;

3.3. vykdo nelankymo prevencijos priemones;

3.4. kartu su auklėtinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir auklėtiniu aptaria individualios pažangos tikslus, priemones, pagalbos teikimo galimybes.

4. Administracijos funkcijos:

4.1. vykdo mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo proceso stebėseną ir tyrimus;

4.2. bendradarbiauja su mokomųjų dalykų mokytojais, klasės auklėtojais, švietimo pagalbos specialistais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

4.3. įgyvendina mokinių skatinimo priemones;

5. Tėvų funkcijos:

5.1. užtikrina, kad mokiniai be pateisinamos priežasties nepraleistų pamokų;

5.2. domisi vaiko pasiekimais ir bendradarbiauja su klasės auklėtoju, dalykų mokytojais, administracija.


 

 

 

 

 

 

 

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS 2019–2020 m.m.

 


2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.V-13

       TVIRTINU

                                                                                       Mokyklos direktorius

                                                                                                           ______________

                                                                                                                 (parašas)

                                                                                                           Juozas Rakickas

                                                                                                                                             A.V.

ŠAKIŲ RAJONO SLAVIKŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2019–2020 ir 2020–2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS

UGDYMO PLANAS

I.       BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo planas  reglamentuoja pradinio ugdymo programų įgyvendinimą mokykloje.

2. Mokyklos pradinio ugdymo planas (toliau Ugdymo planas) – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

 3. Mokyklos ugdymo plano tikslas – apibrėžti Pradinio ugdymo programos vykdymo reikalavimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti mokykloje, kuriais vadovaudamasi mokykla, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius, planuoja ir organizuoja pradinį ugdymą, sudarydama lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

4. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:

4.1. nustatyti, kokiais būdais mokykloje kuriamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys;

4.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

5. Mokyklos 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų Pradinio ugdymo planas (toliau –Ugdymo planas) rengiamas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir mokyklos strateginiu planu.

6. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

5.1. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30 minučių;

5.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

5.3. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

5.4. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, plėtojant gebėjimus ir galias;

 5.5.Kitos mokyklos pradinio ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

6. Rengiant Mokyklos ugdymo planą:

6.1. mokyklos vadovo įsakymu V-12, 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d. sudaryta darbo grupė ugdymo planui parengti. Grupės darbui vadovauja R. Dainelienė;

6.2. darbo grupė, rengdama dvejų metų Mokyklos ugdymo planą, susitaria dėl jo struktūros ir formos;

6.3. mokyklos ugdymo plano struktūra ir jo dalys neprivalo atitikti Bendrojo ugdymo plano struktūros. Mokyklos ugdymo plane nustatomos Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatos, kurios atspindi pradinio ugdymo organizavimo specifiką mokykloje;

6.4. darbo grupė remiasi švietimo stebėsenos duomenimis ir rekomendacijomis: nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, mokyklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

 7. Mokykla  rengia atskirą Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo planą. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas, mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus. Mokyklos Ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo turinio įgyvendinimo organizuojant ugdymosi procesą mokykloje susitarimai.

8. Rengiant Mokyklos ugdymo planą Pradinio ugdymo programai įgyvendinti priimami ir atnaujinami (pagal poreikį) sprendimai dėl:

8.1. ugdymo turinio planavimo ir jo įgyvendinimo, integruojamųjų ir prevencinių programų įgyvendinimo;

8.2. ugdymosi proceso organizavimo (trukmės, organizavimo formų ir kt.);

8.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo;

8.4. priemonių, padėsiančių mokiniams pasiekti aukštesnių mokymosi pasiekimų ir pažangos bei švietimo pagalbos teikimo;

8.5. švietimo pagalbos teikimo;

8.6. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo, pažintinės, kultūrinės veiklos organizavimo;

8.7. pamokų, skirtų mokinio ugdymosi poreikiams ir švietimo pagalbai teikti, panaudojimo;

8.8. projektinių darbų rengimo ir vykdymo;

8.9. mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: pasiekimų patikrinamųjų darbų organizavimo būdų (atsiskaitomųjų darbų, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, savarankiškų darbų ir kt.) ir laikotarpių, didžiausio patikrinamųjų darbų skaičiaus per savaitę, užduočių, kurios skirtos atlikti namuose, skyrimo;

8.10. kitų mokiniams ir mokyklai ugdymo turiniui įgyvendinti aktualių klausimų.

 9. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi poreikius Mokyklos ugdymo plane įteisinami kiti Bendrajame ugdymo plane nenumatyti sprendimai, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų ir tiems sprendimams pritaria mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (kitos mokyklos).

10. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, jo projektą suderinęs su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose).

11. Mokyklos ugdymo planas viešai skelbiamas mokyklos interneto svetainėje.

 

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I.       PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

 

12. 2019–2020 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos. Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.

13. 2020–2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos.

14. Ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė 2019–2020 mokslo metais – 19, o 2020–2021 mokslo metais – 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos.

 15. Mokinių atostogos 2019–2020 mokslo metais:

Rudens atostogos

2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos

2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

Vasaros atostogos

2020 m. birželio 10 d. – rugpjūčio 31 d.

16. Mokinių atostogos 2020–2021 mokslo metais:

Rudens atostogos

2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos

2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

Vasaros atostogos

2021 m. birželio 8 d. – rugpjūčio 31 d.

17. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Jų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

 

 

 

 

18. Pamokos prasideda 8.20 val., baigiasi 13.00 val.

Pamokų - pertraukų laikas:

Pamokų - pertraukų laikas (1- oje klasėje):

1. 8.20 – 9.05

2. 9.15 – 10.00

3. 10.10 - 10.55

4. 11.15 - 12.00

5. 12.15 - 13.00

6. 13.05- 13.50

7. 13.55- 14.40

1. 8.20 – 8.55

2. 9.15 – 9.50

3. 10.10 - 10.45

4. 11.15 - 11.50

5. 12.15 - 12.50

19. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei pradinių klasių mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Ugdymo procesas atvykusiems į mokyklą mokiniams vykdomas. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), reikalavimus, ugdymo procesas koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama elektoriniame dienyne, tėvų arba mokinių e-paštu.

20. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, įskaičiavimo / neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių derina su mokyklos taryba, valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininku (dalyvių susirinkimu).

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

21. Pradinio ugdymo programos turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas.

22. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, susitaria dėl:

22.1. ugdymo proceso formos keitimo ar mokymosi laikotarpio skirstymo kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte (pvz., intensyvinti ugdymo procesą, ugdymo turinį įgyvendinti projektine veikla, mokyti vieno, dviejų dalykų per dieną ir kitomis formomis, pvz., integralaus turinio ir kt.):

22.1.1. mokytojas, formuodamas integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus):

22.1.1.1. numato integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma dieną, mėnesį ar visus mokslo metus), ugdymo sričiai ar dalykui skirdamas proporcingą pamokų / ugdymo valandų skaičių, dienos ugdymo proceso pradžią ir pabaigą, preliminarų ugdymo veiklų laiką. Dalykų pamokos, jų laikas nenurodomi;

22.1.1.2. numato integracinius  /  jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali būti: Bendrojoje programoje numatyti ugdymo(si) pasiekimai, kompetencijos, aktualios temos, problemos, iškelti ugdymo tikslai ir kt.;

22.1.1.3. pasirinka įvairius ugdymo turinio integravimo būdus, kai integruojami visi ar keli Bendrosios programos ugdymo dalykai;

22.1.1.4. derina Bendrosios programos ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, kurdamas integralų pradinio ugdymo turinį;

22.1.1.5. planuodamas ugdymo laiką, išlaiko metams klasei ugdymo dalykams skiriamas pamokas, nurodytas Ugdymo plano 28 punkte;

22.1.2. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 klasėse numatomas vadovaujantis Higienos norma;

 22.1.3. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį:

22.1.3.1. ugdymo procesas skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;

22.1.3.2. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės ar visos dienos mokyklos veiklai organizuoti skirtas laikas;

22.2.4. ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis įgyvendinamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinys;

22.2.5. ugdymo procesas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.);

22.2.6. mokykla einamaisiais mokslo metais koreguoja ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymosi poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą pamokų / ugdymo valandų skaičių;

22.2. Klasės dalijamos į grupes:

23.2.1. doriniam ugdymui sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

22.3. dėl pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai (toliau – pažintinė veikla) per mokslo metus skiriamų pamokų ar dienų atsižvelgdama į Bendrojoje programoje numatytą turinį, mokinių mokymosi poreikius bei numato kokiu būdu ją organizuos. Pažintinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose ir kt.;

22.4. Mokykla, skirdama užduotis į namus, užtikrina, kad užduotys:

22.4.1. atitiktų mokinio galias;

22.4.2. būtų naudingos tolesniam mokymuisi;

22.4.3. nebūtų užduodamos atostogoms;

22.4.4. nebūtų skirtos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

23. Mokiniams, kurie negali tinkamai įvykdyti užduočių, skirtų atlikti namuose (jeigu jos skiriamos), dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaromos sąlygos jas atlikti mokykloje.

24. Mokykla organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remdamasi turimais duomenimis, jeigu reikia, koreguoja ugdymo procesą.

25. Mokykla užtikrina sisteminę švietimo pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją ir žemų pasiekimų kompensacines priemones.

 26. Mokykla, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

27. Mokytojos1- 4 klasėse, dirbančios pagal lietuvių kalbos vadovėlius “Pupa”, pasaulio pažinimo vadovėlius „Gilė“ ir matematikos vadovėlius  „Riešutas“  bei dailės ir technologijų 1, 2, 3, 4, kl. naudoja vadovėlių autorių parengtus ilgalaikius ir trumpalaikius planus, kuriuos koreguoja ir pritaiko savo klasei. Ilgalaikiuose planuose trumpai aprašomas mokinių pasiekimų vertinimas. 

 

 

 

28. Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per metus (savaitę):

 

 

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

1-      4 klasės

 

             2- 3 klasės

 

Pradinio ugdymo programa

(1- 4 klasės)

Dorinis ugdymas

(tikyba)

1

1

Lietuvių kalba (gimtoji)

2

1

2

2

7 + 11

6

5

Užsienio kalba (anglų)

-

2

1

1

4 + 1

1

Matematika

-----

1

1

-----

2 + 8

4

4

Pasaulio pažinimas

1

1

2

2 + 3

1

Dailė ir technologijos

2

2

4

Muzika

2

2

Fizinis ugdymas

3

3

Privalomų pamokų

skaičius klasei           

22

24

24

23

------

Iš viso:

3 + 5 + 20

4 + 3 + 20

15 + 33

                 

 

29. Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

30. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

31. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus).

32. Ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną 1 klasėje ne ilgesnė nei 5 ugdymo valandos, 2-4 klasėse 6 valandos, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla skiria laiko neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti;

III. NEFORMALUSIS UGDYMAS

33. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams. Į neformaliojo vaikų švietimo veiklą įtraukiami ir mokiniai, gyvenantys nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis sąlygomis, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, atvykę ar grįžę iš užsienio valstybių.

34. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.

35. Mokiniams siūlomi tokie neformaliojo ugdymo organizavimo būdai: teorinė ir praktinė veikla.

36. Neformalusis ugdymas vyksta pagal neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, veikla                     fiksuojama elektroniniame dienyne  TAMO.

37. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

38. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

38.1. Nesant finansinių galimybių neformaliajam vaikų švietimui 1- 4 kl. skirti ne mažiau kaip 50 % numatytų valandų. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos pasiūla:

Eil. Nr.

Neformaliojo švietimo veiklos pobūdis/kryptys

1.

Saugus eismas

2.

Dailė

3.

Vokalinė muzika

4.

Informacinės technologijos

5.

Skautai

 

38.2. Neformaliojo vaikų švietimo grupės minimalus mokinių skaičius – 10.

39. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus.

 

IV. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

 

40.  Mokykla, sudaro  galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas. Veiklos padeda mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

41. Mokiniui:

41.1. pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

Pažintineiirkultūrineiveiklaipermokslometusskiriama 54pamokos(9mokymosidienos):    

 

Eil. Nr.

Renginys

Mėnuo

Klasės

1.

Rugsėjo pirmoji – Mokslo ir žinių diena

Rugsėjis

     1-4

2.

Pėsčiųjų žygis knygnešių takais

Rugsėjis

3.

Kalėdinis renginys

Gruodis

4.

Pusmečio šventė

Sausis

5.

Saugaus eismo diena

Balandis

6.

Olweus PPP renginys

Gegužė

7.

Sveikatingumo/sportinė-turistinė diena

Birželis

8.

Trumpalaikių projektų dienos/ savaitės

m. m. eigoje

9.

Edukacinės ekskursijos/ teatrų lankymas

m. m. eigoje

 

Veikla turi būti siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

 

V. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ

 

42. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

43. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

43.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

43.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

43.3. ugdo atkaklumą mokantis;

43.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;

43.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, taip pat antramečiaujantiems;

43.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

43.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

43.8. mokymosi sunkumams šalinti, norimiems rezultatams pasiekti ar gerinti, mokiniams organizuoja trumpalaikesarbailgalaikes konsultacijas. Konsultacijų mokiniams, individualaus darbo su mokiniais ir jų tėvais grafikas skelbiamas klasės stende. Klasių auklėtojai mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroniniu dienynu informuoja apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

44. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

45. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje turi būti nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.

46. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

47. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

48. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

48.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

482. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;

48.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

48.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).

49. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

50.Švietimo pagalbos teikimas.

Švietimo pagalbą mokiniams mokykloje teikia:

50.1. Mokytojo padėjėjas padeda mokiniui orientuotis ir judėti aplinkoje, susijusioje su ugdymu(si), mokykloje ir už jos ribų ugdomosios veiklos, pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu. Padeda apsitarnauti, paaiškina mokiniui mokytojo skirtas užduotis ir talkina jas atliekant, padeda perskaityti ar perskaito tekstus, skirtus mokymuisi, padeda užsirašyti ar užrašo mokymo medžiagą.

50.2. Socialinis pedagogas padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, padeda geriau adaptuotis mokykloje, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą, Lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

 

VI. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

51. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

51.1. Dorinis ugdymas:

51.1.1. mokinių ir jų tėvų sutikimu mokoma katalikų tikybos;

51.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

51.2. Kalbinis ugdymas:

51.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra Pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis;

51.2.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;

51.2.3. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz. naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

51.2.4 Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

51.2.4.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais Pradinio ugdymo programos metais.

51.2.4.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, vokiečių);

 51.2.4.3. užsienio kalbai mokyti visose 2 – 4 klasėse skiriama 4 pamokos per savaitę,

51.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

51.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalį (vieną ketvirtąją) dalykui skiriamo laiko ugdymas turėtų vykti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

 51.3.2. socialiniams gebėjimams ugdyti rekomenduojama dalį (vieną ketvirtąją) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

51.4. Fizinis ugdymas:

51.4.1. mokiniai lanko ne mažiau kaip 105 fizinio ugdymo pamokas per metus (3 pamokas per savaitę);

51.4.2. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, veiklą kompiuterių klasėje, socialinę veiklą ir panaš.);

 51.4.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą;

51.4.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

51.4.5. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuojamos judriosios pertraukos ar fiziniam aktyvinimui skirtos veiklos.

51.5. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):

51.5.1. technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

51.5.2. šokio programa įgyvendinama, skiriant 35 pamokas per metus (1 per savaitę) iš fiziniam ugdymui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

51.5.3. mokiniai, besimokantys pagal neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (dailės, muzikos, sporto) mokyklos vadovo įsakymu atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

 

52. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

52.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

52.1.1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

52.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa;

52.1.3. mokyklos pasirinktos prevencinės ir kitos ugdymo programos:

52.1.3.1. 1-4  klasėse vykdoma Olweus patyčių ir smurto prevencijos programa;

52 .1.3.2. 2 ir 3  klasėse vykdoma programa „Obuolio draugai“ .

52.1.4. etninės kultūros ugdymas;

 52.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų;

52.2. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“.

53. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys integruojamas į lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų ugdymo dalykus.

VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

 54. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą ir vertinimo rezultatų panaudojimą, ir Bendrąja programa.  55. Mokytojas numato mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą ilgalaikiuose planuose atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Numatydamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie vaiko pasiekimus.

56. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis, sumuojamasis vertinimas:

56.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

56.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus  paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

56.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą) taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai, projektiniai darbai, testai ir kt. Per dieną atliekamas ne daugiau kaip vienas diagnostinis darbas;

56.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai);

56.2.3. vertinimo informacija mokiniai, padedami mokytojo, kaupia vertinimo aplankuose, mokytojas ją pateikia elektroniniame dienyne, vertinimo apraše, baigus pradinio ugdymo programą.

56.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas pusmečio, mokslo metų ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio, mokslo metų pabaigoje mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius. Mokinių pasiekimai fiksuojami:

56.3.1. elektroniniame dienyne  TAMO;

56.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

56.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

56.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo pritaikytą programą padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“;

56.3.1.4. informaciją apie kasdienę mokinio pažangą arba pasiekimus mokytojas įvertina trumpu komentaru sąsiuviniuose.

56.3.2. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija  perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

57. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Priėmus teigiamą sprendimą, mokslo metų pabaigoje 2, 4, klasių mokiniai atlieka NEC parengtus NMPP testus: 2 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 4 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos ir pasaulio pažinimo. Su mokinio pasiekimų rezultatais supažindinami mokinių tėvai. Pasiekimų analizę mokytojai aptaria metodinės grupės pasitarimų metu.

 

VIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

58. Mokykloje, esant nedideliam mokinių skaičiui, jungiamos klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tinklo kūrimo taisyklės).

59. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 27 punkte numatytą minimalų skiriamų pamokų skaičių, klasės kontaktinių valandų skaičius per mokslo metus jungtinėms klasėms skiriamas, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

60. 2019 - 2020 m. m. jungiamos šios klasės: 1 ir 4, 2 ir 3.Valandų skaičius jungtiniam pradinių klasių komplektams nustatomas pagal mokinių skaičių ir mokyklos finansines galimybes.

IX. MOKINIŲ UGDYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

 61. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):

61.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų programos, išskyrus fizinio ugdymo programą;

61.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

61.3. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Šios ugdymo pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą; 61.4. mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – 15 procentų Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nustatytų pamokų per metus, o mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriamos Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nustatytos pamokos per metus;

 61.5. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 315 metinių (9 savaitinės) pamokų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 385 metinės (11 savaitinių) pamokos.

X. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

62. Mokykla, atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos Pradinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa) ar priešmokyklinio ugdymo programos dalį: 

62.1. priima mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, susipažinusi su atvykusiųjų asmenų lūkesčiais ir norais dėl mokymosi kartu su bendraamžiais;

62.2. tėvų (globėjų) pageidavimu priima vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jeigu užsienio valstybėje vaikas buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai) pateikia tai patvirtinančius įrodymus;

62.3. vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, nesiugdžiusį Lietuvoje pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktu;

 62.4. informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą);

62.5. kartu su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos:

 62.5.1. jei mokykla nustato, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualiame ugdymo plane gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte;

62.5.2. numato mokinio apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus. Pagalbos teikimas gali būti numatomas kelerių metų laikotarpiui;

 62.5.3. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;

62.5.4. prireikus, pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;

 62.5.5. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, atliepiančias besimokančiojo poreikius.

63. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas intensyviai tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skirdama pamokų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

IV. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), ugdymo organizavimas.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

49. Mokykla, rengdama Pradinio ugdymo planą (toliau Ugdymo planą), atsižvelgia į mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

50. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro individualų ugdymo planą, kuriame nurodomos bendrosios programos, pritaikytos ar individualizuotos programos, įgyvendinamos pagal Ugdymo plano 28 ir 65 punktus, švietimo pagalbos teikimas, specialiosios pratybos ir pamokos, kitų specialistų teikiama pagalba.

51. Švietimo pagalba (psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji) teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

52. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 70 iki 140 pamokų per metus (nuo 2 iki 4 pamokų per savaitę) individualioms konsultacijoms ir (ar) švietimo pagalbai.

53. Mokykla, kurioje nėra švietimo pagalbos specialistų, gali organizuoti švietimo pagalbą mokiniams pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos tarnyboje arba kitoje savivaldybės ugdymo įstaigoje, taip pat gali pirkti švietimo specialistų paslaugas iš kitos savivaldybės ar kitų įstaigų pagal nustatytus įkainius, suderinus tai su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose). 54. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys (integralus ar pagal dalykus), parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektinė veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės, parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan.

55. Organizuodama mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

55.1. mokinių turimus specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);

55.2. mokymo(si) formą ir mokymo proceso organizavimo būdą; 56.3. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje.

56. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

57. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą:

57.1. pritaiko Bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Ugdymo plano 28 punkte;

57.2. numato specialiąsias pamokas, siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą.

57.3. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 35 pamokos per metus (1 per savaitę).

 

_________________________________________________