PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS 2019 – 2020 IR 2020-2021 MOKSLO METAI

Informacija: Paskelbta Sekmadienis, 08 Kovas 2020 15:47

Puslapis 2 iš 3

2019 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-13 TVIRTINU:

Mokyklos direktorius

_____________

(parašas)

Juozas Rakickas

A.V.

ŠAKIŲ RAJONO SLAVIKŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2019 – 2020 IR 2020-2021 MOKSLO METŲ

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS

UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų mokyklos ugdymo planai parengti vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais.

2. Ugdymo plano tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programos vykdymo reikalavimus mokyklos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. pateikti ugdymo gaires mokyklos ugdymo turiniui kurti ir jo įgyvendinimui užtikrinanti;

3.2. numatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.5. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.

6. Mokyklos ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus, bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo sprendimai.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

7. Ugdymo organizavimas 5–10 klasėse.

7.1. 2019–2020 mokslo metai.

7.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2019 m. rugsėjo 2 d.

7.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10 klasių mokiniams – 185 ugdymo dienos.

7.1.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos	2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.
Vasaros atostogos	2020 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 31 d.

7.1.4. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais: I pusm. 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2020 m. sausio 24 d. II pusm. – sausio 27 d. - birželio 23 d.

7.2. 2020–2021 mokslo metai.

7.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.

7.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10 klasės mokiniams –185 ugdymo dienos.

7.2.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos	2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.
Vasaros atostogos	2021 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 31 d.

7.2.4. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais: I pusm. 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 22 d. II pusm. – sausio 25 d. - birželio 23 d.

8. Mokykla gali keisti Bendrųjų ugdymo planų 7.1.3 ir 7.2.3 papunkčiuose nustatytą atostogų laiką, suderinusi su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

9. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 5–10 klasės mokiniams. Atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu. Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

10. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė – 45 min.

10.1. Pamokos prasideda 8.20 val. Pamokų, pertraukų grafikas:

1. 8.20 – 9.05

2. 9.15 – 10.00

3. 10.10 – 10.55

4. 11.15 – 12.00

5. 12.15 – 13.00

6. 13.05 – 13.50

7. 13.55 – 14.40.

11. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

12. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

13. Mokyklos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis mokyklos susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti.

14. Mokyklos ugdymo planą parengė mokyklos direktoriaus 2019-08-21 įsakymu Nr. V-12 sudaryta darbo grupė. Grupės darbui vadovavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Mokyklos ugdymo planas parengtas, vadovaujantis demokratiškumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

15. Rengdama mokyklos ugdymo planą, mokykla rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

16. Rengiant mokyklos ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti papildomai susitarta dėl:

16.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą (nacionalinių ir tarptautinių projektų išbandymo, įgyvendinimo ir pritaikymo prie mokyklos konteksto);

16.2. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau – žemi pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių

pasiekimams gerinti (8 priedas), - žemų pasiekimų mokiniams organizuojamos individualios dalyko konsultacijos;

16.3. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą.

17. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

18. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

19. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

19.1. 5-10 klasėse klasių valandėlių metu įgyvendinama tarptautinė Olweus patyčių prevencijos programa (Olweus PPP). Atsakingas – klasės auklėtojas.

20. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar / ir tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį. Rekomenduojama ne trumpesnė kaip 20 min. fiziškai aktyvi pertrauka.

21. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

22. Į ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa).

22.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos sritys: sveikos gyvensenos samprata, sveika mityba, fizinis aktyvumas integruojamos į kūno kultūros, technologijų ugdymo turinį;

22.2. Sritis psichikos sveikata: savivertė, emocijos ir jausmai, savitvarda, pozityvus, konstruktyvus mąstymas ir saviraiška integruojama į klasių valandėlių turinį;

22.3. Sritis: sveikata, šeimos samprata, fizinė sveikata (temos: veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara, lytinis brendimas), socialinė sveikata: draugystė ir meilė, atsparumas rizikingam elgesiui kuruoja ir įgyvendina Šakių r. Visuomenės sveikatos biuro specialistė.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

23. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

23.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi turėti kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

23.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos turi padėti mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

23.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;

23.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

24. Mokiniui:

24.1. pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

Pažintineiirkultūrineiveiklaipermokslometusskiriama 54pamokos(9mokymosidienos):

Eil. Nr.	Renginys	Mėnuo	Klasės
1.	Rugsėjo pirmoji – Mokslo ir žinių diena	Rugsėjis	5-10
2.	Pėsčiųjų žygis knygnešių takais	Rugsėjis
3.	Kalėdinis renginys	Gruodis
4.	Pusmečio šventė	Sausis
5.	Saugaus eismo diena	Balandis
6.	Olweus PPP renginys	Gegužė
7.	Sveikatingumo/sportinė-turistinė diena	Birželis
8.	Edukacinės ekskursijos/ teatrų lankymas bent du kartus per mokslo metus	m. m. eigoje

Veikla turi būti siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

24.2. privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla gali priimti sprendimą, atsižvelgiant į mokinių amžių, šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams gali būti numatomas skirtingas socialinės-pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičius.

24.2.1. Socialinei-pilietinei veiklai skiriamasvalandų skaičius:

Klasės	5	6	7	8	9
Valandų sk. per mokslo metus	10 (5 per pusmetį)		10 (5/pusm.)		10 (5/pusm.)
Veiklos pobūdis	Veikla mokyklos bendruomenėje		Dalyvavimas mokyklos savivaldos, vietos bendruomenės veikloje, savanorystė
Atsakingi asmenys	Koordinuoja socialinė pedagogė, organizuoja ir vykdo klasių auklėtojai, socialinė pedagogė, pilietiškumo pagrindų mokytojas

24.2.2. Organizuojant šio pobūdžio veiklas, rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui atlikti jas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su mokyklos ar vietos bendruomene bei savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys mokinio socialinės-pilietinės veiklos pase. 5 priedas. Pase ją fiksuoja klasės auklėtojas, kiti su mokiniais veiklą vykdę mokytojai. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne.

24.2.3. Rugsėjo mėn. klasių auklėtojai su auklėtiniais aptaria galimas mokinių socialinės – pilietinės veiklos formas, klasėje parengia stendą, individualius mokinių socialinės-pilietinės veiklos planus pusmečiui.

24.2.4. Už socialinę-pilietinę mokinių veiklą atsakingi asmenys vadovaujasi UPC parengtomis socialinės-pilietinės veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijomis http://duomenys.ugdome.lt/?/mm/socialinis/tab=2/med=11/253

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

25. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

26. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

27. Mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Tuo tikslu kas mėnesį yra parengiamas kontrolinių darbų grafikas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

28. Namų darbai:

28.1. turi atitikti mokinio galias;

28.2. turi būti naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

28.3. neturi būti užduodami atostogoms;

28.4. neturi būti skiriami dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

29. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, bus sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje.

30. Penktų klasių mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) dalykų programoms įgyvendinti 6-10 klasių mokiniams skiriamas didesnis nei minimalus pamokų skaičius per savaitę.

31. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas: nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

32. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

33. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

34. Mokykla vadovaujasi mokyklos vadovo patvirtintu (2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. M-25) Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, kuris skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

35. Mokykla priima sprendimus:

35.1. dėl mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar / ir įvertinti būdų ir priemonių. Numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. aplankas), mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos, mokinio sėkmės istorijos, į(si)vertinimas, aprašomasis vertinimas ir kt.;

35.2. dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės užtikrinimo (ypatingai mokytojams, dirbantiems su toje pačioje klasėje ugdomais mokiniais).

36. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

37. Planuodamas ugdymo turinįmokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams žinomais kriterijais, susietais su Bendrosiomis programomis. Mokslo metų pradžioje mokytojas mokinius supažindina su jo numatytais vertinimo kriterijais. Mokiniams, mokomiems pagal specialiojo ugdymo programas, taikomi tie patys pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijai. Individuali kiekvieno 5-10 klasių mokytojo parengta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema aprašoma ilgalaikiuose dalykų planuose. Atsižvelgiant į klasės auklėtojo, mokinių ir jų tėvų siūlymus mokslo metų eigoje vertinimo sistema gali būti koreguojama.

38. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

Mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir tam naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius arba juos kuria pati ir veiksmingai taiko.

Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą.

Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

39. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami pažymiais. Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

40. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais. Dorinio ugdymo (tikybos), pilietiškumo pagrindų ir žmogaus saugos mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „neįskaityta“ įrašomas, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

41. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba kitas teisės aktais nustatytas asmuo, atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam.

42. Jeigu mokinys:

42.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), jam skiriamos dvi savaitės, per kurias jis turi atsiskaityti, mokytojui suteikus reikiamą mokymosi pagalbą. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

42.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba.

43. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Priėmus teigiamą sprendimą, mokslo metų pabaigoje 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniai atlieka NEC parengtus NMPP testus: 2 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 4 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos ir pasaulio pažinimo; 6 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 8 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos, gamtamokslinio ir socialinio ugdymo sričių. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.

44.Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka (2 priedas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

45. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

46. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsako direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

47. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

47.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

47.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

47.3. ugdo atkaklumą mokantis;

47.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;

47.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, taip pat antramečiaujantiems;

47.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

47.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

47.8. mokymosi sunkumams šalinti, norimiems rezultatams pasiekti ar gerinti, mokiniams organizuoja trumpalaikesarbailgalaikes konsultacijas. Konsultacijų mokiniams, individualaus darbo su mokiniais ir jų tėvais grafikas skelbiamas klasės stende. Klasių auklėtojai mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroniniu dienynu informuoja apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį.

47.9. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi turėti galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

47.10. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą;

47.11. organizuoja mokomuosius dalykus populiarinančius renginius:

Eil. Nr.	Renginys	Atsakingas asmuo	Mėnuo
1.	Europos kalbų diena	A.Špokienė, S.Mikelionienė, E.Intupienė	rugsėjo mėn.
2.	Žiniukų konkursas	S.Jazukevičius	sausio mėn.
3.	Mokyklinio diktanto konkursas 5-10 kl. mokiniams Vasario 16 d. paminėti.	lietuvių k. mokytoja	vasario mėn.
4.	Skaitymo savaitė	lietuvių k. mokytoja	lapkričio mėn.
5.	Bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis - bendros anglų k. pamokos, kt. veiklos.	S.Mikelionienė E. Intupienė	m. m. eigoje
7.	Šeimų sporto šventė	R. Konteikienė	vasario mėn.
8.	Kovas – civilinės saugos mėnuo.	E.Intupienė	kovo mėn.

48. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

49. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje turi būti nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.

50. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

51. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

52. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

52.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

52.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;

52.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

52.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).

53. Teikiant mokymosi pagalbą, gali būti sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbai teikti, skiriant konsultacijas ar didesnį pamokų skaičių dalykui mokytis, panaudojamos pamokos, skirtos mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. Šios pamokos gali būti panaudojamos ir teikiant pagalbą mokinių namų darbų užduotims atlikti. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

53.1. Švietimo pagalbos teikimas.

Švietimo pagalbą mokiniams mokykloje teikia:

53.1.1. Logopedas (Šakių PPT) teikia pagalbą mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų (įvertina mokinių kalbos raidos ypatumus bei kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus mokykloje ar jos skyriuose, prireikus rekomenduoja lankyti logopedines pratybas, veda individualias, pogrupines ir grupines pratybas). Konsultuoja kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų turinčius mokinius, jų tėvus ar globėjus kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų prevencijos bei jų šalinimo klausimais.

53.1.2. Socialinis pedagogas padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, padeda geriau adaptuotis mokykloje, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą, Lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

53.1.3. Mokytojo padėjėjas padeda mokiniui orientuotis ir judėti aplinkoje, susijusioje su ugdymu(si), mokykloje ir už jos ribų ugdomosios veiklos, pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu. Padeda apsitarnauti, paaiškina mokiniui mokytojo skirtas užduotis ir talkina jas atliekant, padeda perskaityti ar perskaito tekstus, skirtus mokymuisi, padeda užsirašyti ar užrašo mokymo medžiagą.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

54. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

55. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

55.1. Nesant finansinių galimybių neformaliajam vaikų švietimui 5-10 kl. skirti ne mažiau kaip 50 % numatytų valandų. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos pasiūla:

Eil. Nr.	Neformaliojo švietimo veiklos pobūdis/kryptys
1.	Saugus eismas
2.	Dailė
3.	Vokalinė muzika
4.	Informacinės technologijos
5.	Skautai

55.2. Neformaliojo ugdymo organizavimo būdai: teorinė ir praktinė veikla.

55.3. Neformaliojo vaikų švietimo grupės minimalus mokinių skaičius – 10.

55.4. Neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintam dalykų mokymui.

55.5. Neformalusis ugdymas vyksta pagal neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, veikla fiksuojama el. dienyne.

56. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus.

57. Mokykla siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Esant poreikiui ir galimybėms, neformaliojo vaikų švietimo veiklas galima derinti su formaliojo švietimo veiklomis, siekiant padėti vaikui siekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo rezultatų pasirinktose srityse. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

58. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, integruoja kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį.

59. Mokytojai susitaria tarpusavyje, kokias temas ar problemą integruos. Tarpdalykinė integracija mokslo metų pradžioje aptariama 5-10 kl. Mokytojų metodinėje grupėje, fiksuojama protokoluose, numatoma ilgalaikiuose planuose (skiltis „Integracija“).

60. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

61. Mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų, matematikos, technologijų projektuose, plėtoja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

62. Mokykloje, esant galimybei sudaryti tvarkaraštį, intensyvinamas fizikos 7 kl. kursas: ugdymo turinys išdėstomas II pusmetyje (dvi savaitinės pamokos). Intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

63. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos, atsižvelgiant į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius. Dėl mažo mokinių skaičiaus klasės į grupes nedalijamos, dalyko turinys diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis/uždavinius, pritaikant mokiniui ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijavimas turi būti lankstus, o pasirinkti būdai taikomi tol, kol jie veiksmingi ir laiku koreguojami.Sudaryti sąlygas mokiniams mokytis aktyviai, įvairiose aplinkose ir praktiškai veikiant. Diferencijuotu ugdymu taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

64. Diferencijavimas taikomas:

64.1. mokiniui individualiai;

64.2. mokinių grupei:

64.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas;

64.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

65. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti arba tam tikro dalyko pamokoms. Jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

66. Mokykla, siekdama sėkmingo vaiko ugdymo, inicijuoja pastovų abipusį pasikeitimą informacija, nuomonėmis su mokinių tėvais, vykdo pedagoginį švietimą, organizuoja mokinių ir tėvų naudingą veiklą, ieško kuo įvairesnių bendradarbiavimo būdų.

66.1. Bendradarbiavimo su mokinių tėvais būdai: individualūs pokalbiai su klasės auklėtojais ir mokytojais, klasės susirinkimai, lankymasis namuose, visuotiniai susirinkimai – lektoriumai, tėvų dalyvavimas mokinių pažintinėje veikloje, mokyklos tradiciniuose ir netradiciniuose renginiuose, mokyklos savivaldoje, mokyklos vykdomoje tiriamojoje veikloje. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su mokytojais ir mokiniais įtraukiami į ugdymo proceso planavimą, įgyvendinimą, dalyvauja sprendžiant problemas ir priimant sprendimus, susijusius su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu, nuolat informuojami apie mokinių mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

67. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, mokykla konsultuoja ir skatina mokinių tėvus:

67.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

67.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

67.3. padėti vaikams mokytis namuose;

67.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

KLASIŲ DALIJIMAS

68. Technologijų dalykui mokyti 5-10 klasių mokiniai dalijami į mergaičių ir berniukų grupes, apjungiant po dvi gretimas klases.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

69. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

70. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

71. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

72. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

73. 2019-2020 m. m. iš dalies jungiamos 5-6 ir 7-8 klasės: jungtinėse grupėse vyksta dailės, muzikos, tikybos, kūno kultūros pamokos, dalis kitų mokomųjų dalykų pamokų.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

77. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

78. Naujai atvykusiems mokiniams ir mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, skiriamas 2 savaičių adaptacinis laikotarpis:

78.1. kontroliniais darbais netikrinami mokinių pasiekimai. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus;

78.2. pažymiais nevertinama mokinių pažanga ir pasiekimai;

78.3. dalįugdymoprocesomokslo metų pradžioje rekomenduojama organizuotinepamokų forma.

79. Siekiant mokiniamspadėtisėkmingaiadaptuotis,įšiąveikląįtrauktiklasėsvadovus, mokiniussavanorius,mokyklosšvietimopagalbosspecialistus.

80. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali:

80.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

80.2. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose. Mokykloje gali būti susitariama, pavyzdžiui, kokiomis konkrečiomis dienomis ar savaitėmis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma. Mokykla ne pamokų forma organizuojamo ugdymo proceso trukmę perskaičiuoja į mokymosi pamokomis laiką.

81. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia, turi būti panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai.

82. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų, o tiems kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokymo trukmė gali būti trumpesnė negu 45 min. Mokytojų darbo laiko apskaitai organizuoti mokymosi periodai sumuojami po 45 min.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

83. Kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymas 5-8 klasėse per visų dalykų pamokas:

83.1. Dalyko užduotims naudoti tekstus, uždarojo tipo testus papildyti atvirojo tipo klausimais, į kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis;

83.2. Užduotis naudoti ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipti mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

83.3. Skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

83.4. Siekti rašto darbų kultūros;

83.5 Ugdyti skaičiavimo gebėjimus;

83.6 Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją.

83.7 Kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą 5-8 klasėse numatyti visų dalykų ilgalaikiuose planuose.

83.8. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą; sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

84. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių.

85. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos (anglų, rusų, vokiečių), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas,), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra).

86. Mokykla priima sprendimus dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“.

87. Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, įgyvendinimą koordinuoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui, vykdo klasių vadovai:

- 5-7 kl. po 2 profesinio veiklinimo užsiėmimai – išvykos į rajono įmones, įstaigas, organizacijas pagal mokinių poreikius;

- 8-10 kl. po 3 profesinio veiklinimo užsiėmimus – išvykos į rajono ar kaimyninių rajonų įmones, įstaigas, organizacijas – profesines mokyklas, profesinio rengimo centrus, Šakių jaunimo darbo centrą ir kt., atsižvelgiant į mokinių poreikius.

Vykdant mokinių ugdymą karjerai rekomenduojama pagal mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus organizuoti profesinį veiklinimą – veiklas, kuriose mokiniams padedama aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą. Šiam tikslui gali būti organizuojamas darbo veiklos stebėjimas bei praktinė veikla įmonėse, įstaigose arba virtualioje erdvėje, praktinis mokymas, įgytos patirties aptarimas, kita veikla; pasitelkti švietimo pagalbos ir kitas įstaigas, turinčias tinkamų kompetencijų specialistus, siekiant užtikrinti mokinių poreikius atitinkantį profesinį orientavimą.

88. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

88.1. Dorinis ugdymas. Mokinių ir jų tėvų pasirinkimu mokykloje mokoma katalikų tikybos.

88.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:

88.2.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria konsultacijų ir kt.);

88.2.2. integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

88.3. Užsienio kalbos.

88.3.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

88.3.2. Antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų arba vokiečių. Antroji užsienio kalba - rusų kalba.

88.3.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

88.3.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

88.3.5. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę.

88.4. Matematika.

88.4.1. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis, yra nepakankamas, todėl reikia skirti daugiau dėmesio jam įtvirtinti sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius.

88.4.2. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius.

88.4.3. Būtina nuolat stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais, kurie leidžia objektyviai įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus ir sudaryti galimybes stebėti individualią pažangą ir teikti reikalingą mokymosi pagalbą mokyklose), numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi. Paprastai šių mokinių žemi ir skaitymo gebėjimai, todėl reikia skirti pakankamai laiko uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais.

88.4.4. Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikti įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Rekomenduojama mokiniams dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

88.4.5. Tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant interaktyviąsias užduotis). Ypatingai rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

88.5. Informacinės technologijos.

88.6. Informacinių technologijų ugdymui 7-8 klasėse skiriama po 1 val. per savaitę (tame tarpe 0,5 val. per savaitę skiriama pagilintam dalyko mokymui). 7–8 klasėse skiriama po 35 dalyko pamokas.

88.6.1. 9 klasėje mokoma informacinių technologijų privalomojo kurso. 10 klasėje mokiniai renkasi vieną iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

88.7. Gamtamokslinis ugdymas.

88.7.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą, pirmiausia, reikėtų tobulinti mokinių pasiekimus Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse.

88.7.2. Mokykla užtikrina, kad:

88.7.2.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu mokant fizikos ir biologijos;

88.7.2.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

88.7.2.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas turi būti labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese turėtų būti taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

88.7.3. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio turi būti skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

88.7.4. Mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti būtų skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atviruose prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose. Mokykloje mokymosi aplinka gamtamoksliniam ugdymui turi būti pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Rekomenduojama dvi gamtos mokslų pamokas organizuoti vieną po kitos, sudarant galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

88.7.5. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijomis, nacionaliniais parkais ir kt.), bet turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis.

88.7.6. Mokykla skatina mokinius dalyvauti įvairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose.

88.8. Technologijos.

88.8.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

88.9. Socialiniai mokslai.

88.9.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymąsi rekomenduojama grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

88.9.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

88.9.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

88.9.4. Istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų mokyti integruotai, kai dalis pasiekimų įgyjama per dalyko (per istorijos ne mažiau kaip 15) pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (iki 3) (pilietiškumo akcijas)). Dalyvavimas akcijose gali būti fiksuojamas kaip pilietiškumo pamoka. Mokiniams įrodymus apie dalyvavimą akcijose kaupti socialinės-pilietinės veiklos pase.

88.9.4.1. integruojant istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų mokymą privalu laikytis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nurodytų pamokų skaičiaus. Integruojamų dalykų pamokos ir mokinių pasiekimai turi būti fiksuojamos tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

88.9.5. Rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

88.10. Fizinis ugdymas. Fizinio ugdymo pamokai 5 kl. skiriamos 3 valandos per savaitę, 6-10 kl. - 2 valandas per savaitę. Visiems 6-10 kl. mokiniams sudaromos sąlygos papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (krepšinio, saugaus eismo (jaunųjų dviratininkų)) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar Šakių jaunimo sporto ir kūrybos centro organizuojamą sportinę veiklą mokykloje.

88.10.1. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą.

88.10.2. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

122.10.3. Mokiniams,atleistiemsnuokūnokultūrospamokųdėlsveikatosir laikinaidėlligos,siūlomakitaveikla:staložaidimai,šaškės,šachmatai,veiklakompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijos, socialinėveiklair pan.

88.11. Meninis ugdymas.

88.11.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailė, muzika ir į neformaliojo švietimo programas integruotas teatras, šokis, muzika.

89. Mokinys privalo mokytis visų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte klasei nurodytų dalykų, išskyrus tuos atvejus, kai mokykla priima sprendimą intensyvinti dalykų mokymą. Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nurodomas dalyko bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamas minimalus pamokų skaičius ir minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

90. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2019–2020 mokslo metais:

Klasė Ugdymo sritys ir dalykai	5	6		7	8		Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė)	9	10		Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba)	1			1		1	3	-		1	4
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	3		3	3		3	16	-		5	21
	2			2
Užsienio k. (1-oji) – anglų k.	2		2	2		2	10	-		3	13
	1			1
Užsienio k. (2-oji) – rusų k.	-		2	1		1	5	-		2	7
				1
Matematika ir IT
Matematika	2		2	2		2	12	-		4	16
	2			2
Informacinės technologijos	1			0,5+0,5*		0,5+0,5*	2+1*	-		1	3+1*
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	1		1	-			3	-			3
	1
Biologija	-			2		1	3	-		1	4
Chemija	-			-		2	2	-		2	4
Fizika	-			1		2	3	-		2	5
Socialinis ugdymas
Istorija	1		1	1		1	6	-		2	8
	1			1
Pilietiškumo pagrindai	-			-			-			1	1
Socialinė-pilietinė veikla**	10		10	10		10	40	-		10	50
Geografija	-		2	2			4	-		2	6
Ekonomika ir verslumas	-			-			-	-		-	-
Meninis ugdymas
Dailė	1			1		1	3	-		1	4
Muzika	1			1		1	3	-		1	4
Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga
Technologijos	2		2	2		1	7	-		1	8
Kūno kultūra	1		-	2			5	-		2	7
	2
Žmogaus sauga	1		-	1		-	2	-		-	2
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	26		28	29		30	90+40	-		31	121+50
Iš viso pamokų	26		29	30		30		-		31
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę (pagal HN)	27		29	30		31		-		32
Pažintinė ir kultūrinė veikla	Integruojama į ugdymo turinį
	5–8 klasėse							10 klasėje
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę)	8						8	3			11

Pastabos:

* pagilintam dalykų mokymui skirtos valandos;

** valandų (pamokų) skaičius per metus.

90.1. Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) dalykų programoms įgyvendinti 6-9 klasių mokiniams skiriamas didesnis nei minimalus pamokų skaičius per savaitę.

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

91. Mokykla, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, turi sudaryti sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

92. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

92.1. formaliojo švietimo programą;

92.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

93.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

93.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

94. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinio reikmėms ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 124, 143 punktuose nurodytu pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, taip pat gali:

94.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių (nemažindamos nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);

94.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir t. t., skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius;

94.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgdamos į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

94.4. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, atsižvelgdamos į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį, keliamus individualius ugdymo tikslus.

95. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos įgyvendinimas pateikiamas 7 priede.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

96. Individualus ugdymo planas rengiamas:

96.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą;

96.2. mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu ar savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

96.3. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

97. Pritaikant bendrąjį mokyklos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi reikmėms, galima:

97.1. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

97.2. besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

97.3. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 77 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

97.4. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus);

97.5. vietoj šiame punkte nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą.

98. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

98.1. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

98.1.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse – po 0,5 pamokos mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

98.1.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę (mokinys mokomas individualiai ar diferencijuotai).

98.2. Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 98.6 – 98.12 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

98.2.1. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama 1 ar 2 pamokos per savaitę.

99. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Kai mokykloje nėra švietimo pagalbos specialistų, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

100. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis.

101. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

102. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programąarba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

103. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

104. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

105. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

105.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

105.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

105.3. specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas;

105.4. kai mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų, galinčių teikti ugdymą ir švietimo pagalbą regos, klausos, įvairiapusių raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, jam skiriama nuo 2 iki 4 valandų (74 valandos per metus) per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose.

106. Specialioji pagalba:

106.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

106.2. teikiama mokytojo padėjėjo;

106.3. teikiama ugdymo proceso metu.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE

107. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

108. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56 – 60 ir 77, 93 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

109. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę (296 valandos per metus):

109.1. mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56-60 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

109.2. turinčiam judesio ir padėties sutrikimų rekomenduojama 1–2 valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai.

_______________________________________

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 1 priedas

UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI IR LAIKOTARPIAI

1. Ugdymo turinys planuojamas mokslo metams, ilgalaikiai planai rengiami pagal mokyklos mokytojų tarybos patvirtintą formą (6 priedas). Rengdami ilgalaikius planus mokytojai orientuojasi į pagrindinio ugdymo Bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus, dalykui skiriamų pamokų skaičių bei mokymosi savaičių skaičių. Metodinių grupių teikimu jie suderinami su direktoriaus pavaduotoja ugdymui iki rugsėjo 13 dienos.

2. Pasirenkamųjų dalykų programas, jei nėra parengtų bendrųjų programų, neformaliojo ugdymo programas rengia mokytojai, metodinių grupių teikimu jas tvirtina mokyklos direktorius iki rugsėjo 13 dienos.

3. Programos rengiamos vadovaujantis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais 2004 m. balandžio 13 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-535. Programos sudėtinės dalys:

3.1. Įvadas;

3.2. Tikslai;

3.3. Uždaviniai;

3.4. Didaktinės nuostatos;

3.5. Turinys;

3.6. Siektini rezultatai;

3.7. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įvertinimas;

3.8. Pagrindinės ir papildomos mokymo(si) priemonės ir kita didaktinė medžiaga.

4. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 10 mokinių.

5. Individualizuotos ir pritaikytosprogramos specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams rengiamos pusmečiui ir patvirtinamos iki rugsėjo 14 dienos

(I pusmečiui), iki vasario 1 dienos (II pusmečiui).

6.Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių ugdymas planuojamas pagal mokyklos Vaiko gerovės komisijos patvirtintas formas.

7.Ilgalaikiai planai, programos laikomi mokykloje, kad prireikus galėtų būti pateikti mokyklos vadovams ar mokykloje vizituojantiems specialistams.

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 2 priedas

TĖVŲ INFORMAVIMO TVARKA

Mokykla organizuoja bendrus tėvų susirinkimus 2-3 kartus (mokslo metų pradžioje, pasibaigus I pusmečiui) per mokslo metus. Tuo pačiu klasių auklėtojai organizuoja klasių tėvų susirinkimus.

1. Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai savalaikiai surašo įvertinimus, pildo informaciją el. dienyne:

1.1. Dalykų mokytojams el.dienyno tvarkaraštį užpildyti savalaikiai – pamokos dieną iki darbo dienos pabaigos. Būtina užpildyti pamokos temos ir namų darbų skiltis.

1.2. Klasių auklėtojai savalaikiai – per penkias darbo dienas - pateisina praleistas auklėtinių pamokas. Pagrindas – praleistas pamokas pateisinančios tėvų, globėjų, gydytojų pažymos, tėvų, globėjų informacija telefonu.

1.3. Kiekvieno mėn. paskutinę arba sekančio mėnesio pirmą dieną kl. auklėtojas kiekvienam mokiniui spausdina mėnesio suvestinę, su ja pasirašytinai supažindina tėvus.

2. Pasibaigus mėnesiui, I pusmečiui rengiamas stendas apie mokinių ugdymo(si) rezultatus, lankomumą, pasiekimus įvairiuose konkursuose, olimpiadose, varžybose.

3. Geriausieji mokiniai paskatinami padėkos raštais, asmeninėmis dovanomis, klasės auklėtojo, dalyko mokytojo įrašu pasiekimų knygelėje.

4. Pasibaigus pusmečiui ar esant reikalui, mokyklos administracija nepažangių ir daug pamokų be pateisinamos priežasties praleidusių mokinių tėvus informuoja oficialiu pranešimu, kuris yra registruojamas raštinėje.

5. Likus mėnesiui iki pusmečio pabaigos, klasių auklėtojai informuoja auklėtinių tėvus apie signalinius neigiamus pusmečio įvertinimus.

6. Kita informacija, susijusi su ugdymo proceso organizavimu, mokyklos veikla, mokinių tėvams teikiama stenduose, lankstinukuose, mokyklos svetainėje http://www.slavikai.lt/mokykla2

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 3 priedas

MOKINIŲ, GAVUSIŲ NEPATENKINAMĄ METINĮ ĮVERTINIMĄ ARBA NEATESTUOTIEMS, ATSISKAITYMO IR TĖVŲ INFORMAVIMO TVARKA

1. Klasės auklėtojas, pasibaigus mokslo metams, per tris dienas raštiškai informuoja tėvus apie mokinio nepatenkinamus įvertinimus arba neatestuotus dalykus (forma).

2. Birželio mėn. (trijų savaičių laikotarpyje, sutariama konkrečiai) mokiniui skiriami papildomi darbai. Mokinį konsultuoja dalyko mokytojas.

3. El. dienyne mokytojas žymi konsultacijų datas ir įrašo temas.

4. Paskutiniame birželio mėnesio mokytojų tarybos posėdyje sprendžiama, ar mokinys keliamas į aukštesnę klasę.

5. Mokiniui, nelikvidavusiam įsiskolinimų, skiriami savarankiški vasaros darbai iki rugpjūčio mėnesio mokytojų tarybos posėdžio.

SLAVIKŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA

PRANEŠIMAS

____________________________

(data)

Slavikai

Pranešame, kad Jūsų sūnui (dukrai) ..........................................................................., ........... klasės mokiniui (ei) Mokytojų tarybos ................................. protokolo Nr. ..... nutarimu skirti papildomi darbai iš šių mokomųjų dalykų: (data)

Eil.Nr.

Dalykas

Įvertinimas

Papildomų darbų laikas

Dalyko mokytojo vardas, pavardė, parašas

Už papildomus darbus reikia atsiskaityti iki ........... m. birželio ........ dienos.

Klasės auklėtojas ............................................................

Parašas, vardas, pavardė

Susipažinau ............................................................

Parašas, vardas, pavardė

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 4 priedas

PAGALBOS MOKINIAMS, TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMO(SI)

POREIKIŲ, TEIKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP) pagalbos teikimo tvarka reglamentuoja Slavikų pagrindinės mokyklos (toliau – Mokyklos), vykdančios ugdymą pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas specialiosios pedagoginės pagalbos SUP turintiems mokiniams teikimo tvarką: pagalbos tikslą ir uždavinius, teikėjus ir gavėjus, mokymosi aplinkos pritaikymą bei specialiosios pedagoginės pagalbos organizavimą, aprūpinimą specialiosiomis mokymo priemonėmis.

2. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą SUP poreikių turintiems mokiniams organizuoja ir koordinuoja Mokyklos vaiko gerovės komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu bei kitais teisės aktais.

II. PAGALBOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Pagalbos tikslas - didinti SUP turinčių mokinių ugdymo(si) veiksmingumą.

4. Uždaviniai:

4.1. laiduoti mokinių, turinčių SUP (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) integruotą ugdymą, pritaikant individualias mokinio poreikius tenkinančias programas ir mokymo metodus bei specialiąsias mokymo priemones;

4.2. stiprinti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimą integruotai ugdyti SUP turinčius mokinius.

III. PAGALBOS TEIKĖJAI IR GAVĖJAI

5. Pagalbos SUP turintiems mokiniams teikėjai – klasės auklėtojas, mokytojas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas.

6. Pagalbos gavėjai – SUP turintys mokyklos mokiniai.

IV. PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

7. Pagalba teikiama, kai ją skiria, vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu, Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – Šakių PPT), mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu.

8. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtos pagalbos gavėjų sąrašą, komisijos pirmininko suderintą su Šakių PPT, tvirtina mokyklos direktorius.

9. Pagrindinė logopedo, specialiojo pedagogo darbo forma yra pratybos: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai).

10. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sprendimu pagalba SUP turintiems mokiniams teikiama pamokų arba ne pamokų metu.

11. SUP turinčių mokinių ugdymui pritaikytas ir individualizuotas dalykų programas rengia dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas. Savo dalyko pamokose mokytojas pritaiko palankią aplinką, naudoja mokiniui mokytis padedančias mokymo strategijas bei mokymo(si) priemones.

12. Klasės auklėtojas, konsultuojamas mokyklos socialinio pedagogo, padeda SUP turintiems mokiniams integruotis klasės bendruomenėje.

13. Specialusis pedagogas teikia pagalbą SUP turintiems mokiniams pamokų metu. Ugdymo turinį, būdus, mokymui(si) reikalingas priemones derina su dalyko mokytoju: dirba kartu klasėje visą pamoką, dalį pamokos ar visą pamoką specialiojo pedagogo kabinete.

14. Logopedas teikia logopedinę pagalbą SUP turintiems mokiniams pagal poreikį pamokų arba ne pamokų metu.

15. Socialinis pedagogas kartu su mokytoju ir vaiko šeima įgyvendina mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas SUP turinčių mokinių socialinių įgūdžių formavimui, elgesio korekcijai, sprendžia pamokų nelankymo problemas.

16. Mokytojo padėjėjo paslaugos teikiamos mokiniui ar/ir mokinių grupei, turinčiai vidutinių, didelių ar labai didelių SUP.

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 5 priedas

___klasės mokinio(ės)____________________________

SOCIALINĖS VEIKLOS PASAS

Eil. Nr.	Veikla, vieta	Data	Valandų sk.	Asmens, atsakingo už mokinio socialinę veiklą, vardas, pavardė, parašas

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 7 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio galias (nežymus, vidutinis, žymus ar labai žymus intelekto sutrikimas), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos ar klasės paskirtį.

2. Mokiniui, besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, vietoje kurios nors ugdymo srities dalykų, mokykla gali siūlyti integruotą srities dalyką ar skirtingų ugdymo sričių integruotų mokslų pamokas.

3. Dalykus, prasidedančius pagrindinio ugdymo programoje, mokykla gali pradėti įgyvendinti vėliau, nei nustatyta Bendrojo ugdymo planų 77punktu.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

4. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokyklos ar klasės ir individualus ugdymo planas rengiamas:

4.1. vadovaujantis Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytu dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

4.1.1. keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius;

4.1.2. numatoma papildoma mokytojo pagalba;

4.1.3. planuojamos specialiosios pamokos;

4.1.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;

4.1.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

4.1.6. 1–2 pamokomis mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;

4.1.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

4.1.8. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę;

4.1.9. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

5. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas rengiamas:

5.1. besimokančiam įtraukiojo mokymosi būdu bendrosios paskirties klasėje, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77punkte nurodytu dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 30 procentų;

5.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.

6. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, skirtos turintiesiems vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, veikloms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Ugdymo metai, klasė Veiklos sritys, dalykai	5–6	7–8	9–10	Iš viso per 6 ugdymo metus
Dorinis ugdymas Pažintinė veikla Orientacinė veikla Užsienio kalba* Informacinės technologijos* Medijų ir informacinis raštingumas*** Meninė veikla Fizinė veikla	2 7–10 5–8 0–4 6–9 4–9	2 7–10 5–8 0–4 6–9 4–9	2 7–10 5–8 0–4 6–9 4–9	6 21–30 15–24 0–4 18–27 12–27
Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti	4–10	4–16	4–16	12–42
Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti: Specialioji veikla**** Gydomoji kūno kultūra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacinių gebėjimų ugdymas Pažintinių gebėjimų ugdymas	4–10	4–16	4–16	12–42
Minimalus pamokų skaičius mokiniui	20/20	20/20	20/20	120
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	24/24	26/26	26/26	152
Neformalusis švietimas	4	4	4	12

Pastabos:

*** veikla skiriama, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos mokymosi aplinkas, turimus specialistus ir poreikį, jei ji neintegruojama su kitomis veiklomis;

**** veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

7. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 6 punkto lentelėje nurodytą pamokų skaičių kiekvieniems ugdymo metams (klasei). Šios veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatą.

8. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę.

9. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

_____________________________________

Slavikų pagrindinės mokyklos

Pagrindinio ugdymo programų

ugdymo plano 8 priedas

MOKINIŲ MOKYMOSI PAGALBOS

PASIEKIMŲ GERINIMO PRIEMONĖS

Mokymosi pagalbos mokiniui teikimo proceso dalyviai: mokomųjų dalykų mokytojai, klasės auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, vaiko gerovės komisija, administracija, tėvai (globėjai, rūpintojai).
Dalykų mokytojų funkcijos:

2.1. identifikuoja mokymosi pagalbos poreikį ir bendradarbiauja su klasės auklėtoju (žodžiu, elektroniniu dienynu TAMO);

2.2. pamokose koreguoja mokinio mokymąsi, pritaiko užduotis pagal mokinio gebėjimus;

2.3. taiko priemones ir metodikas, atsižvelgdami į mokinių mokymosi stilių, gebėjimus, darbo tempą;

2.4. derina įvairius vertinimo būdus, daugiau dėmesio skiria mokytis padedančiam formuojamajam vertinimui (išmokimo stebėjimas, savalaikis grįžtamasis ryšys, ugdymo turinio pritaikymas);

2.5. pamokų metu organizuoja mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

2.6. pagal poreikį kviečia mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) dalyvauti pamokose;

2.7. numatyta tvarka veda trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas;

2.8. analizuoja panaudotų priemonių veiksmingumą.

3. Klasės auklėtojų funkcijos:

3.1. bendradarbiauja su mokomųjų dalykų mokytojais dėl auklėtinio mokymosi problemų ar mokymosi pagalbos teikimo būdų ir priemonių;

3.2. išsiaiškina auklėtinio mokymosi pasiekimų gerinimo pagalbos poreikį, tėvų (globėjų, rūpintojų) lūkesčius;

3.3. vykdo nelankymo prevencijos priemones;

3.4. kartu su auklėtinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir auklėtiniu aptaria individualios pažangos tikslus, priemones, pagalbos teikimo galimybes.

4. Administracijos funkcijos:

4.1. vykdo mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo proceso stebėseną ir tyrimus;

4.2. bendradarbiauja su mokomųjų dalykų mokytojais, klasės auklėtojais, švietimo pagalbos specialistais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

4.3. įgyvendina mokinių skatinimo priemones;

5. Tėvų funkcijos:

5.1. užtikrina, kad mokiniai be pateisinamos priežasties nepraleistų pamokų;

5.2. domisi vaiko pasiekimais ir bendradarbiauja su klasės auklėtoju, dalykų mokytojais, administracija.

Kitas >

Slavikų pagrindinė mokykla

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Paieška

Turinys

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS 2019 – 2020 IR 2020-2021 MOKSLO METAI

Olweus