PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS 2019–2020 m.m.

2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.V-13

       TVIRTINU

                                                                                       Mokyklos direktorius

                                                                                                           ______________

                                                                                                                 (parašas)

                                                                                                           Juozas Rakickas

                                                                                                                                             A.V.

ŠAKIŲ RAJONO SLAVIKŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2019–2020 ir 2020–2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS

UGDYMO PLANAS

I.       BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo planas  reglamentuoja pradinio ugdymo programų įgyvendinimą mokykloje.

2. Mokyklos pradinio ugdymo planas (toliau Ugdymo planas) – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

 3. Mokyklos ugdymo plano tikslas – apibrėžti Pradinio ugdymo programos vykdymo reikalavimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti mokykloje, kuriais vadovaudamasi mokykla, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius, planuoja ir organizuoja pradinį ugdymą, sudarydama lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

4. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:

4.1. nustatyti, kokiais būdais mokykloje kuriamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys;

4.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

5. Mokyklos 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų Pradinio ugdymo planas (toliau –Ugdymo planas) rengiamas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir mokyklos strateginiu planu.

6. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

5.1. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30 minučių;

5.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

5.3. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

5.4. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, plėtojant gebėjimus ir galias;

 5.5.Kitos mokyklos pradinio ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

6. Rengiant Mokyklos ugdymo planą:

6.1. mokyklos vadovo įsakymu V-12, 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d. sudaryta darbo grupė ugdymo planui parengti. Grupės darbui vadovauja R. Dainelienė;

6.2. darbo grupė, rengdama dvejų metų Mokyklos ugdymo planą, susitaria dėl jo struktūros ir formos;

6.3. mokyklos ugdymo plano struktūra ir jo dalys neprivalo atitikti Bendrojo ugdymo plano struktūros. Mokyklos ugdymo plane nustatomos Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatos, kurios atspindi pradinio ugdymo organizavimo specifiką mokykloje;

6.4. darbo grupė remiasi švietimo stebėsenos duomenimis ir rekomendacijomis: nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, mokyklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

 7. Mokykla  rengia atskirą Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo planą. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas, mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus. Mokyklos Ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo turinio įgyvendinimo organizuojant ugdymosi procesą mokykloje susitarimai.

8. Rengiant Mokyklos ugdymo planą Pradinio ugdymo programai įgyvendinti priimami ir atnaujinami (pagal poreikį) sprendimai dėl:

8.1. ugdymo turinio planavimo ir jo įgyvendinimo, integruojamųjų ir prevencinių programų įgyvendinimo;

8.2. ugdymosi proceso organizavimo (trukmės, organizavimo formų ir kt.);

8.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo;

8.4. priemonių, padėsiančių mokiniams pasiekti aukštesnių mokymosi pasiekimų ir pažangos bei švietimo pagalbos teikimo;

8.5. švietimo pagalbos teikimo;

8.6. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo, pažintinės, kultūrinės veiklos organizavimo;

8.7. pamokų, skirtų mokinio ugdymosi poreikiams ir švietimo pagalbai teikti, panaudojimo;

8.8. projektinių darbų rengimo ir vykdymo;

8.9. mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: pasiekimų patikrinamųjų darbų organizavimo būdų (atsiskaitomųjų darbų, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, savarankiškų darbų ir kt.) ir laikotarpių, didžiausio patikrinamųjų darbų skaičiaus per savaitę, užduočių, kurios skirtos atlikti namuose, skyrimo;

8.10. kitų mokiniams ir mokyklai ugdymo turiniui įgyvendinti aktualių klausimų.

 9. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi poreikius Mokyklos ugdymo plane įteisinami kiti Bendrajame ugdymo plane nenumatyti sprendimai, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų ir tiems sprendimams pritaria mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (kitos mokyklos).

10. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, jo projektą suderinęs su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose).

11. Mokyklos ugdymo planas viešai skelbiamas mokyklos interneto svetainėje.

 

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I.       PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

 

12. 2019–2020 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos. Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.

13. 2020–2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos.

14. Ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė 2019–2020 mokslo metais – 19, o 2020–2021 mokslo metais – 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos.

 15. Mokinių atostogos 2019–2020 mokslo metais:

Rudens atostogos

2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos

2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

Vasaros atostogos

2020 m. birželio 10 d. – rugpjūčio 31 d.

16. Mokinių atostogos 2020–2021 mokslo metais:

Rudens atostogos

2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos

2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

Vasaros atostogos

2021 m. birželio 8 d. – rugpjūčio 31 d.

17. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Jų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

 

 

 

 

18. Pamokos prasideda 8.20 val., baigiasi 13.00 val.

Pamokų - pertraukų laikas:

Pamokų - pertraukų laikas (1- oje klasėje):

1. 8.20 – 9.05

2. 9.15 – 10.00

3. 10.10 - 10.55

4. 11.15 - 12.00

5. 12.15 - 13.00

6. 13.05- 13.50

7. 13.55- 14.40

1. 8.20 – 8.55

2. 9.15 – 9.50

3. 10.10 - 10.45

4. 11.15 - 11.50

5. 12.15 - 12.50

19. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei pradinių klasių mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Ugdymo procesas atvykusiems į mokyklą mokiniams vykdomas. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), reikalavimus, ugdymo procesas koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama elektoriniame dienyne, tėvų arba mokinių e-paštu.

20. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, įskaičiavimo / neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių derina su mokyklos taryba, valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininku (dalyvių susirinkimu).

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

21. Pradinio ugdymo programos turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas.

22. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, susitaria dėl:

22.1. ugdymo proceso formos keitimo ar mokymosi laikotarpio skirstymo kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte (pvz., intensyvinti ugdymo procesą, ugdymo turinį įgyvendinti projektine veikla, mokyti vieno, dviejų dalykų per dieną ir kitomis formomis, pvz., integralaus turinio ir kt.):

22.1.1. mokytojas, formuodamas integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus):

22.1.1.1. numato integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma dieną, mėnesį ar visus mokslo metus), ugdymo sričiai ar dalykui skirdamas proporcingą pamokų / ugdymo valandų skaičių, dienos ugdymo proceso pradžią ir pabaigą, preliminarų ugdymo veiklų laiką. Dalykų pamokos, jų laikas nenurodomi;

22.1.1.2. numato integracinius  /  jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali būti: Bendrojoje programoje numatyti ugdymo(si) pasiekimai, kompetencijos, aktualios temos, problemos, iškelti ugdymo tikslai ir kt.;

22.1.1.3. pasirinka įvairius ugdymo turinio integravimo būdus, kai integruojami visi ar keli Bendrosios programos ugdymo dalykai;

22.1.1.4. derina Bendrosios programos ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, kurdamas integralų pradinio ugdymo turinį;

22.1.1.5. planuodamas ugdymo laiką, išlaiko metams klasei ugdymo dalykams skiriamas pamokas, nurodytas Ugdymo plano 28 punkte;

22.1.2. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 klasėse numatomas vadovaujantis Higienos norma;

 22.1.3. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį:

22.1.3.1. ugdymo procesas skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;

22.1.3.2. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės ar visos dienos mokyklos veiklai organizuoti skirtas laikas;

22.2.4. ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis įgyvendinamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinys;

22.2.5. ugdymo procesas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.);

22.2.6. mokykla einamaisiais mokslo metais koreguoja ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymosi poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą pamokų / ugdymo valandų skaičių;

22.2. Klasės dalijamos į grupes:

23.2.1. doriniam ugdymui sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

22.3. dėl pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai (toliau – pažintinė veikla) per mokslo metus skiriamų pamokų ar dienų atsižvelgdama į Bendrojoje programoje numatytą turinį, mokinių mokymosi poreikius bei numato kokiu būdu ją organizuos. Pažintinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose ir kt.;

22.4. Mokykla, skirdama užduotis į namus, užtikrina, kad užduotys:

22.4.1. atitiktų mokinio galias;

22.4.2. būtų naudingos tolesniam mokymuisi;

22.4.3. nebūtų užduodamos atostogoms;

22.4.4. nebūtų skirtos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

23. Mokiniams, kurie negali tinkamai įvykdyti užduočių, skirtų atlikti namuose (jeigu jos skiriamos), dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaromos sąlygos jas atlikti mokykloje.

24. Mokykla organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remdamasi turimais duomenimis, jeigu reikia, koreguoja ugdymo procesą.

25. Mokykla užtikrina sisteminę švietimo pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją ir žemų pasiekimų kompensacines priemones.

 26. Mokykla, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

27. Mokytojos1- 4 klasėse, dirbančios pagal lietuvių kalbos vadovėlius “Pupa”, pasaulio pažinimo vadovėlius „Gilė“ ir matematikos vadovėlius  „Riešutas“  bei dailės ir technologijų 1, 2, 3, 4, kl. naudoja vadovėlių autorių parengtus ilgalaikius ir trumpalaikius planus, kuriuos koreguoja ir pritaiko savo klasei. Ilgalaikiuose planuose trumpai aprašomas mokinių pasiekimų vertinimas. 

 

 

 

28. Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per metus (savaitę):

 

 

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

1-      4 klasės

 

             2- 3 klasės

 

Pradinio ugdymo programa

(1- 4 klasės)

Dorinis ugdymas

(tikyba)

1

1

Lietuvių kalba (gimtoji)

2

1

2

2

7 + 11

6

5

Užsienio kalba (anglų)

-

2

1

1

4 + 1

1

Matematika

-----

1

1

-----

2 + 8

4

4

Pasaulio pažinimas

1

1

2

2 + 3

1

Dailė ir technologijos

2

2

4

Muzika

2

2

Fizinis ugdymas

3

3

Privalomų pamokų

skaičius klasei           

22

24

24

23

------

Iš viso:

3 + 5 + 20

4 + 3 + 20

15 + 33

                 

 

29. Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

30. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

31. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus).

32. Ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną 1 klasėje ne ilgesnė nei 5 ugdymo valandos, 2-4 klasėse 6 valandos, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla skiria laiko neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti;

III. NEFORMALUSIS UGDYMAS

33. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams. Į neformaliojo vaikų švietimo veiklą įtraukiami ir mokiniai, gyvenantys nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis sąlygomis, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, atvykę ar grįžę iš užsienio valstybių.

34. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.

35. Mokiniams siūlomi tokie neformaliojo ugdymo organizavimo būdai: teorinė ir praktinė veikla.

36. Neformalusis ugdymas vyksta pagal neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, veikla                     fiksuojama elektroniniame dienyne  TAMO.

37. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

38. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

38.1. Nesant finansinių galimybių neformaliajam vaikų švietimui 1- 4 kl. skirti ne mažiau kaip 50 % numatytų valandų. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos pasiūla:

Eil. Nr.

Neformaliojo švietimo veiklos pobūdis/kryptys

1.

Saugus eismas

2.

Dailė

3.

Vokalinė muzika

4.

Informacinės technologijos

5.

Skautai

 

38.2. Neformaliojo vaikų švietimo grupės minimalus mokinių skaičius – 10.

39. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus.

 

IV. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

 

40.  Mokykla, sudaro  galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas. Veiklos padeda mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

41. Mokiniui:

41.1. pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

Pažintineiirkultūrineiveiklaipermokslometusskiriama 54pamokos(9mokymosidienos):    

 

Eil. Nr.

Renginys

Mėnuo

Klasės

1.

Rugsėjo pirmoji – Mokslo ir žinių diena

Rugsėjis

     1-4

2.

Pėsčiųjų žygis knygnešių takais

Rugsėjis

3.

Kalėdinis renginys

Gruodis

4.

Pusmečio šventė

Sausis

5.

Saugaus eismo diena

Balandis

6.

Olweus PPP renginys

Gegužė

7.

Sveikatingumo/sportinė-turistinė diena

Birželis

8.

Trumpalaikių projektų dienos/ savaitės

m. m. eigoje

9.

Edukacinės ekskursijos/ teatrų lankymas

m. m. eigoje

 

Veikla turi būti siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

 

V. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ

 

42. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

43. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

43.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

43.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

43.3. ugdo atkaklumą mokantis;

43.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;

43.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, taip pat antramečiaujantiems;

43.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

43.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

43.8. mokymosi sunkumams šalinti, norimiems rezultatams pasiekti ar gerinti, mokiniams organizuoja trumpalaikesarbailgalaikes konsultacijas. Konsultacijų mokiniams, individualaus darbo su mokiniais ir jų tėvais grafikas skelbiamas klasės stende. Klasių auklėtojai mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroniniu dienynu informuoja apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

44. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

45. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje turi būti nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.

46. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

47. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

48. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

48.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

482. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;

48.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

48.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).

49. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

50.Švietimo pagalbos teikimas.

Švietimo pagalbą mokiniams mokykloje teikia:

50.1. Mokytojo padėjėjas padeda mokiniui orientuotis ir judėti aplinkoje, susijusioje su ugdymu(si), mokykloje ir už jos ribų ugdomosios veiklos, pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu. Padeda apsitarnauti, paaiškina mokiniui mokytojo skirtas užduotis ir talkina jas atliekant, padeda perskaityti ar perskaito tekstus, skirtus mokymuisi, padeda užsirašyti ar užrašo mokymo medžiagą.

50.2. Socialinis pedagogas padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, padeda geriau adaptuotis mokykloje, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą, Lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

 

VI. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

51. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

51.1. Dorinis ugdymas:

51.1.1. mokinių ir jų tėvų sutikimu mokoma katalikų tikybos;

51.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

51.2. Kalbinis ugdymas:

51.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra Pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis;

51.2.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;

51.2.3. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz. naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

51.2.4 Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

51.2.4.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais Pradinio ugdymo programos metais.

51.2.4.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, vokiečių);

 51.2.4.3. užsienio kalbai mokyti visose 2 – 4 klasėse skiriama 4 pamokos per savaitę,

51.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

51.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalį (vieną ketvirtąją) dalykui skiriamo laiko ugdymas turėtų vykti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

 51.3.2. socialiniams gebėjimams ugdyti rekomenduojama dalį (vieną ketvirtąją) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

51.4. Fizinis ugdymas:

51.4.1. mokiniai lanko ne mažiau kaip 105 fizinio ugdymo pamokas per metus (3 pamokas per savaitę);

51.4.2. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, veiklą kompiuterių klasėje, socialinę veiklą ir panaš.);

 51.4.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą;

51.4.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

51.4.5. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuojamos judriosios pertraukos ar fiziniam aktyvinimui skirtos veiklos.

51.5. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):

51.5.1. technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

51.5.2. šokio programa įgyvendinama, skiriant 35 pamokas per metus (1 per savaitę) iš fiziniam ugdymui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

51.5.3. mokiniai, besimokantys pagal neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (dailės, muzikos, sporto) mokyklos vadovo įsakymu atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

 

52. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

52.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

52.1.1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

52.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa;

52.1.3. mokyklos pasirinktos prevencinės ir kitos ugdymo programos:

52.1.3.1. 1-4  klasėse vykdoma Olweus patyčių ir smurto prevencijos programa;

52 .1.3.2. 2 ir 3  klasėse vykdoma programa „Obuolio draugai“ .

52.1.4. etninės kultūros ugdymas;

 52.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų;

52.2. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“.

53. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys integruojamas į lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų ugdymo dalykus.

VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

 54. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą ir vertinimo rezultatų panaudojimą, ir Bendrąja programa.  55. Mokytojas numato mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą ilgalaikiuose planuose atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Numatydamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie vaiko pasiekimus.

56. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis, sumuojamasis vertinimas:

56.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

56.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus  paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

56.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą) taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai, projektiniai darbai, testai ir kt. Per dieną atliekamas ne daugiau kaip vienas diagnostinis darbas;

56.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai);

56.2.3. vertinimo informacija mokiniai, padedami mokytojo, kaupia vertinimo aplankuose, mokytojas ją pateikia elektroniniame dienyne, vertinimo apraše, baigus pradinio ugdymo programą.

56.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas pusmečio, mokslo metų ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio, mokslo metų pabaigoje mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius. Mokinių pasiekimai fiksuojami:

56.3.1. elektroniniame dienyne  TAMO;

56.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

56.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

56.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo pritaikytą programą padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“;

56.3.1.4. informaciją apie kasdienę mokinio pažangą arba pasiekimus mokytojas įvertina trumpu komentaru sąsiuviniuose.

56.3.2. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija  perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

57. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Priėmus teigiamą sprendimą, mokslo metų pabaigoje 2, 4, klasių mokiniai atlieka NEC parengtus NMPP testus: 2 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 4 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos ir pasaulio pažinimo. Su mokinio pasiekimų rezultatais supažindinami mokinių tėvai. Pasiekimų analizę mokytojai aptaria metodinės grupės pasitarimų metu.

 

VIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

58. Mokykloje, esant nedideliam mokinių skaičiui, jungiamos klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tinklo kūrimo taisyklės).

59. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 27 punkte numatytą minimalų skiriamų pamokų skaičių, klasės kontaktinių valandų skaičius per mokslo metus jungtinėms klasėms skiriamas, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

60. 2019 - 2020 m. m. jungiamos šios klasės: 1 ir 4, 2 ir 3.Valandų skaičius jungtiniam pradinių klasių komplektams nustatomas pagal mokinių skaičių ir mokyklos finansines galimybes.

IX. MOKINIŲ UGDYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

 61. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):

61.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų programos, išskyrus fizinio ugdymo programą;

61.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

61.3. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Šios ugdymo pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą; 61.4. mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – 15 procentų Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nustatytų pamokų per metus, o mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriamos Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nustatytos pamokos per metus;

 61.5. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 315 metinių (9 savaitinės) pamokų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 385 metinės (11 savaitinių) pamokos.

X. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

62. Mokykla, atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos Pradinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa) ar priešmokyklinio ugdymo programos dalį: 

62.1. priima mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, susipažinusi su atvykusiųjų asmenų lūkesčiais ir norais dėl mokymosi kartu su bendraamžiais;

62.2. tėvų (globėjų) pageidavimu priima vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jeigu užsienio valstybėje vaikas buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai) pateikia tai patvirtinančius įrodymus;

62.3. vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, nesiugdžiusį Lietuvoje pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktu;

 62.4. informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą);

62.5. kartu su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos:

 62.5.1. jei mokykla nustato, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualiame ugdymo plane gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte;

62.5.2. numato mokinio apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus. Pagalbos teikimas gali būti numatomas kelerių metų laikotarpiui;

 62.5.3. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;

62.5.4. prireikus, pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;

 62.5.5. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, atliepiančias besimokančiojo poreikius.

63. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas intensyviai tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skirdama pamokų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

IV. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), ugdymo organizavimas.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

49. Mokykla, rengdama Pradinio ugdymo planą (toliau Ugdymo planą), atsižvelgia į mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

50. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro individualų ugdymo planą, kuriame nurodomos bendrosios programos, pritaikytos ar individualizuotos programos, įgyvendinamos pagal Ugdymo plano 28 ir 65 punktus, švietimo pagalbos teikimas, specialiosios pratybos ir pamokos, kitų specialistų teikiama pagalba.

51. Švietimo pagalba (psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji) teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

52. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 70 iki 140 pamokų per metus (nuo 2 iki 4 pamokų per savaitę) individualioms konsultacijoms ir (ar) švietimo pagalbai.

53. Mokykla, kurioje nėra švietimo pagalbos specialistų, gali organizuoti švietimo pagalbą mokiniams pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos tarnyboje arba kitoje savivaldybės ugdymo įstaigoje, taip pat gali pirkti švietimo specialistų paslaugas iš kitos savivaldybės ar kitų įstaigų pagal nustatytus įkainius, suderinus tai su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose). 54. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys (integralus ar pagal dalykus), parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektinė veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės, parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan.

55. Organizuodama mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

55.1. mokinių turimus specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);

55.2. mokymo(si) formą ir mokymo proceso organizavimo būdą; 56.3. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje.

56. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

57. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą:

57.1. pritaiko Bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Ugdymo plano 28 punkte;

57.2. numato specialiąsias pamokas, siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą.

57.3. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 35 pamokos per metus (1 per savaitę).

 

_________________________________________________