Slavikų pagrindinė mokykla

5-10 KLASIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

Informacija

Paskelbta Ketvirtadienis, 02 Lapkritis 2017 17:14

TVIRTINU:

Slavikų pagrindinės mokyklos  

direktorius Juozas Rakickas

                                                                                                                   2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. M-25

ŠAKIŲ R. SLAVIKŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA

5-10 KLASIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO

TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šakių r. Slavikų pagrindinės mokyklos (toliau – Mokyklos) Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) skirtas pagrindinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

2. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio programų aprašu, patvirtintu LR ŠMM 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu LR ŠMM 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (LR ŠMM 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

3.  Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas);

vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo rezultatų pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį pat įvertinimą; kai galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).

Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti sau mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti ir prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, dirbti grupėmis ir laikytis sutartų taisyklių.

Mokyklos ugdymo procese derinami  vertinimo tipai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami pažymiais. Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Individualios mokinio pažangos stebėjimui mokykla naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius.

Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą.

Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

5. Vertinimo uždaviniai:

5.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

5.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

5.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

5.4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

6. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinka ugdymo(si) tikslus.

7. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos ir elgesys.

8. Vertinimas, skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

9. Vertinama individuali mokinio pažanga – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

10. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.

11. Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, vengiama pernelyg didelio vertinimo formalizavimo.

12. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama kuo didesnio vertinimo validumo ir patikimumo; remiamasi išsilavinimo standartais, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, taikomos modernios vertinimo metodikos. Vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą.

13. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas: taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo būdai (aplankas, aprašai, recenzijos, kompiuterinės priemonės). Pažymys naudojamas mokinių pasiekimų formaliajam įvertinimui.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

14. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR ŠMM 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), mokyklos susitarimais.

15. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį vertinimą žodžiu ir raštu.

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

16. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

17.   Planuodamas ugdymo turinįmokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams žinomais kriterijais, susietais su Bendrosiomis programomis. Mokslo metų pradžioje mokytojas mokinius supažindina su jo numatytais vertinimo kriterijais. Mokiniams, mokomiems pagal specialiojo ugdymo programas, taikomi tie patys pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijai. Individuali kiekvieno 5-10 klasių mokytojo parengta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema aprašoma ilgalaikiuose dalykų planuose. Atsižvelgiant į klasės auklėtojo, mokinių ir jų tėvų siūlymus mokslo metų eigoje vertinimo sistema gali būti koreguojama.

18. Mokomųjų dalykų vertinimas:

18.1. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais.

18.2. Dorinio ugdymo (tikybos) ir žmogaus saugos mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „neįskaityta“ įrašomas, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

18.3. Vertinant kūno kultūrą, įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją.

19. Naujai atvykusiems mokiniams ir mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, skiriamas 2 savaičių adaptacinis laikotarpis:

19.1. kontroliniais darbais netikrinami mokinių pasiekimai. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus;

19.2. pažymiais nevertinama mokinių pažanga ir pasiekimai;

19.3. dalįugdymoprocesomokslo metų pradžioje rekomenduojama organizuotinepamokų forma.

20. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba kitas teisės aktais nustatytas asmuo, atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam. Dalyko mokytojai vertinimo kriterijus mokiniams pateikia per pirmąsias pamokas rugsėjo mėnesį.

21.Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka (Ugdymo planas_2 priedas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

22. Mokinių mokymosi pasiekimus vertinti reguliariai. Rekomenduojama pasiekimus

vertinti tokiu dažnumu:

22.1 Jei dalykui mokyti skirta 1 savaitinė pamoka, vertinama ne mažiau kaip 1 pažymiu per mėnesį;

22.2 Jei dalykui mokyti skirtos 2-3 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 2 pažymiais per mėnesį;

22.3 Jei dalykui mokyti skirtos 4-5 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais per mėnesį;

23. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:

23.1. Kontrolinis darbas - žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

23.1.1.  Mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Tuo tikslu kas mėnesį yra parengiamas kontrolinių darbų grafikas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

23.1.2. Kontrolinis darbas įvertinamas per 7 kalendorines dienas.

Jeigu mokinys:

23.1.3. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darboar kt.), jam skiriamos dvi savaitės, per kurias jis turi atsiskaityti, mokytojui suteikus reikiamą mokymosi pagalbą. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

23.1.4. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą,  turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba.

23.2. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Priėmus teigiamą sprendimą, mokslo metų pabaigoje 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniai atlieka NEC parengtus NMPP testus: 2 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 4 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos ir pasaulio pažinimo; 6 klasė - skaitymo, rašymo ir matematikos; 8 klasė – skaitymo, rašymo, matematikos, gamtamokslinio ir socialinio ugdymo sričių. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.

23.3. Apklausa raštu:

23.3.1. Darbas raštu trunka iki 15 min. Apklausa atliekama ne daugiau kaip iš 1-2 pamokų medžiagos;

23.3.2. Darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per savaitę;

23.3.3 Apklausos pažymys įrašomas į dienyną arba į kaupiamąjį vertinimą (pagal mokytojo parengtą vertinimo sistemą);

23.3.4. Mokiniai, praleidę apklausą, atsiskaityti neprivalo;

23.3.5. Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami.

23.4. Apklausa žodžiu:

23.4.1. Apie apklausą mokiniams būtina pranešti prieš 1 pamoką;

23.4.2. Apklausos pažymys įrašomas į dienyną arba į kaupiamąjį vertinimą (pagal mokytojo parengtą vertinimo sistemą).

23.5. Savarankiškas darbas:

23.5.1. Darbas raštu, kurio trukmė pamokoje planuojama mokytojo nuožiūra;

23.5.2. Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų;

23.5.3. Savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ir kita informacine medžiaga;

23.5.4. Patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai turi būti grąžinami kitos pamokos metu;

23.5.5. Savarankiško darbo įvertinimas įrašomas į dienyną;

23.5.6. Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina (nebent būtų reikalingos priemonės: žinynai, žodynai, skaičiuotuvai ir kt.).

23.6. Interpretacija, rašinys, kūrybinis darbas:

23.6.1. Rašomieji darbai rašomi pagal kontrolinių darbų grafiką,rezultatus mokiniai sužino kitą pamoką.9-10 klasėse rašiniai, kūrybiniai darbai rašomi 1-2 pamokas. Platesnės apimties kūrybiniai darbai, kūrybiniai rašiniai, eilėraščiai, kuriuos reikia taisyti, redaguoti, pristatomi pagal iš anksto susitartą laiką. Teksto suvokimo užduotis mokiniai atlieka perskaitę tekstą arba teksto fragmentą. Grožinių tekstų interpretacijos, reikalaujančios mokytojo pagalbos, atliekamos ir aptariamos per pamoką;

23.6.2. Darbai grąžinami ir įvertinimai paskelbiami per 1-2 savaites nuo parašymo dienos.

23.7. Laboratoriniai ir praktikos darbai:

23.7.1. Tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip 35 min. Jų metu tikrinami mokinių gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje;

23.7.2. Apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną pamoką;

23.7.3. Laboratoriniai (praktikos) darbai chemijos, fizikos ir biologijos pamokose vertinami

pažymiu;

23.7.4. Mokinys, neatvykęs į laboratorinį (praktinį) darbą, atsiskaityti neprivalo.

23.8. Praktiniai-kūrybiniai darbai.

23.8.1. Praktiniai-kūrybiniai darbai skiriami ugdyti moksleivių gebėjimus, teorines žinias pritaikyti praktikoje. Praktinės-kūrybinės užduoties atlikimo laikas priklauso nuo darbo sudėtingumo.

23.8.2. Praktiniai-kūrybiniai darbai tikrinami ir vertinami pagal bendrus reikalavimus:

23.8.2.1. ar sugeba savarankiškai išsirinkti užduočiai reikalingus darbo įrankius, įrenginius, mašinas, ruošinius ir medžiagas; stebėti paruošiamųjų darbų nuoseklumą;

23.8.2.2. ar mokiniai turi pakankamai teorinių žinių bei praktinių gebėjimų, kad galėtų savarankiškai teisingai ir racionaliai atlikti užduotą praktinį-kūrybinį darbą;

23.8.2.3. kaip planuoja savo praktinį-kūrybinį darbą;

23.8.2.4. kaip pasiruošia savo darbo vietą ir įrankius;

23 .8.2.5. ar sugeba naudotis papildoma technine ir technologine dokumentacija;

23.8.2.6. kaip atlieka pagrindinį praktinį darbą;

23.8.2.7. kaip dirbdami laikosi darbų saugos, sanitarijos bei higienos reikalavimų;

23.8.2.8. kaip tiksliai pagamintas dirbinys, jo dalys, ar atitinka brėžiniuose nurodytus matmenis;

23.8.2.9. kaip laikosi darbo drausmės, kaip baigia darbą ir susitvarko darbo vietą;

23.8.2.10. kaip mokiniai parašo ir atlieka darbo ataskaitas, susumuoja darbo rezultatus ir juos

apibendrina.

23.9. Projektiniai darbai:

23.9.1. rengiami iš vienos temos arba ciklo; gali būti integruoti;

23.9.2. apie projektinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;

23.9.3. trumpalaikį projektą gali atlikti 1 mokinys arba 2-3 mokinių grupės;

23.9.4. galutinis vertinimas susideda iš vertinimų:

23.9.4.1. už atsakymą į temą, pateiktą medžiagą, darbo estetiškumą;

23.9.4.2. už darbo pristatymą.

23.9.5. kiekviena dalis vertinama 10 balų vertinimo sistemos pažymiu, vedamas aritmetinis vidurkis;

23.9.6. galutinis pažymys įrašomas į dienyną projekto pristatymo dieną.

23.10. Referatai:

23.10.1. pristačius referatą, jo įvertinimas įrašomas į dienyną. Su vertinimo kriterijais mokytojas mokinius supažindina iš anksto.

23.11. Dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, varžybose:

23.11.1. už prizines vietas mokykliniuose (dalyko populiarinimo) renginiuose rašomas – 10.

23.11.2. už dalyvavimą respublikinėse ir rajoninėse olimpiadose, konkursuose ir varžybose mokiniui rašomas 10.

23.12. Kaupiamasis vertinimas.

23.12.1. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos, apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus, kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą ar namų darbus gauna susitartą taškų skaičių:

23.12.2. kaupiamojo vertinimo tikslas – skatinti mokymosi motyvaciją;

23.12.3. kaupiamojo vertinimo kriterijus nustato mokytojas ir paaiškina mokiniams;

23.12.4. kaupiamojo vertinimo žiniaraščius mokytojas saugo iki mokslo metų pabaigos;

23.12.5. sprendimą dėl kaupiamojo vertinimo konvertavimo į 10 balų sistemą priima dalyko mokytojas.

V. MOKINIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ FIKSAVIMAS BAIGIANTIS UGDYMO LAIKOTARPIUI

24. Mokinio mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas (toliau –pusmečio įvertinimas) fiksuojamas įrašu arba balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

24.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“),, 4–10 balų įvertinimas;

24.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“), „neatestuota“ („neat“),       1–3 balų įvertinimas.

25. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, vienų mokslo metų pasiekimų vertinimo rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas atsižvelgus į pusmečių fiksuotus įvertinimus. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

26. Mokinys, be pateisinamos priežasties praleidęs 2/3dalyko pamokų, yra neatestuojamas. Jei mokinys šias pamokas praleido dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis turi teisę atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku.

27. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys (toliau – Mokytojai).

28. Mokytojai:

28.1. pasibaigus ugdymo procesui mokyklos vadovui siūlo: arba skirti mokiniui papildomą darbą, arba kelti į aukštesnę klasę, arba palikti kartoti ugdymo programos;

28.2. mokiniui skiriant papildomą darbą, susitaria dėl galimos pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programos datos, papildomo darbo atlikimo trukmės, konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, mokinio atsiskaitymo datos, atsižvelgia į mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) siūlymą ir kt.;

28.3. pakartotinai svarsto mokinio mokymosi pasiekimus, jei mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu arba praėjo nustatytas laikas, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą). Išklauso mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimą ir teikia siūlymą mokyklos vadovui.

29. Sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į Mokytojų siūlymą, ne vėliau nei paskutinė einamųjų mokslo metų darbo diena priima mokyklos vadovas. Sprendimas įforminamas mokyklos vadovo įsakymu. Su įsakymu mokykla supažindina mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvus (globėjus, rūpintojus).

VI. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

30. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.

31. Mokytojas:

31.1. Pamokose pažymiu vertina įvairius mokinių veiklos aspektus (dalykinę pažangą, iniciatyvą, aktyvumą, mokėjimą bendradarbiauti, dirbti grupėje, kūrybiškumą ir kt.);

31.2. Kuria mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodiką – parenka tinkamus ir įvairius vertinimo metodus, būdus, formą, tvarką;

31.3. Efektyviai derina formalų ir neformalų vertinimą;

31.4. Vertindamas skatina mokinių mokymosi motyvaciją, stiprina jų pasitikėjimą savimi, siekia padėti mokiniams suvokti bei įveikti mokymosi spragas. Išsiaiškina priežastis, jeigu mokinys iš eilės gavo du neigiamus pažymius už kontrolinius darbus;

31.5. Nustato specialiųjų poreikių mokiniams individualių programų vertinimo kriterijus;

31.6. Nustato vertinimo kriterijus įskaitas laikantiems mokiniams;

31.7. Informuoja mokinius, jų tėvus, klasės vadovą, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

31.8. Rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba. Norinčius konsultuoja pagal direktoriaus patvirtintą konsultacijų grafiką;

31.9. Sistemingai ir laiku teikia informaciją mokiniams, jų tėvams, klasės vadovui (nuolat fiksuoja mokymosi rezultatus el. dienyne, laiku išveda signalinius, pusmečio, metinius pažymius);

31.10. Derina tarp savęs mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas;

31.11. Vertina pastangas, nurodo atsilikimo priežastis, svarstant mokinio kėlimo į aukštesnę klasę  klausimą;

31.12. Koreguoja vertinimo sistemą atsižvelgiant į klasės vadovo, mokinių ir jų tėvų siūlymus.

32. Klasės vadovas:

32.1. Seka ir vertina auklėtinių ugdymo ir saviugdos procesą;

32.2. Aptaria su ugdytiniais jų veiklą bei rezultatus, padeda mokiniams įžvelgti mokymosi sunkumų priežastis, numatyti tolesnius ugdymosi tikslus bei jų įgyvendinimo būdus;

32.3. Savalaikiai informuoja tėvus apie mokinių pasiekimus ar mokymosi sunkumus, neigiamus signalinio pažymius ir kt.;

32.5. Tarpininkauja tarp mokinių ir mokytojų, mokytojų ir tėvų sprendžiant mokinių mokymosi bei vertinimo problemas;

 32.6. Savalaikiai  direktoriaus pavaduotojai ugdymui pateikia  klasės mokinių pusmečių, metinių vertinimų suvestines;

32.7. Teikia informaciją apie auklėtinį, svarstant  jo kėlimo į aukštesnę klasę klausimą.

33. Mokyklos vadovas:

33.1.Tvirtina bendrą mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką;

33.2. Skatina mokytojus ieškoti efektyvesnių vertinimo būdų, palaiko jų iniciatyvą;

33.3. Svarsto ir daro sprendimus dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę;

33.4. Sistemina ir analizuoja gautus vertinimų duomenis, ieško būdų mokymo proceso efektyvinimu;

33.5. Neformaliu vertinimu (padėkos raštai, dovanos, ekskursijos ir kt.) skatina pažangius, įspėja (pokalbiai, įspėjimai, pranešimai tėvams ir kt.) nepažangius mokinius.

33.6. Užtikrina mokyklos vertinimo sistemos funkcionavimą;

33.7. Periodiškai vertina mokyklos darbo kokybę.